Grybai LietuvojeLietuvoje nuo senų laikų paplitęs grybų rinkimas maistui grybavimas Šalies miškuose rasta daugiau kaip 1

Grybai Lietuvoje

Lietuvoje nuo senų laikų paplitęs grybų rinkimas maistui (grybavimas). Šalies miškuose rasta daugiau kaip 1000 kepurėtųjų grybų rūšių, manoma, kad iš viso jų auga apie 2000 (Europoje 6000 rūšių). Iš jų rasta 382 valgomų grybų rūšys (Europoje – 500). Tačiau praktiniu požiūriu svarbių yra 120–140 rūšių, kitos – nevalgomos, menkavertės, nuodingos arba retos grybų rūšys.

Žemiau pateiktas sąrašas suskirstytas į tris skirsnius:

valgomus
nevalgomus, bet nenuodingus grybus,
nuodingus grybus ,
mirtinai nuodingus grybus .

Toliau pagal dalinę grybų sistematiką (taksonomiją) - skyrius, šeima, gentis, rūšis.

Lietuvos vietinės, savaime augančių ir žmonių valgomųjų grybų rūšys

Tikriniai baravykai augantys Karmėlavos miške

Pilkoji voveraitė sin. pilkasis trimitėlis

Papėdgrybių skyrius (Basidiomycota)

Baravykinių (Boletaceae) šeima

Baravykų (Boletus) gentis:

Gelsvakotis baravykas (Boletus appendiculatus); Baravykinių (Boletaceae) šeimos, baravykų (Boletus); genties grybų rūšis.
Bronzinis baravykas (Boletus aereus); Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Beržyninis baravykas (Boletus betulicola);
Tikrinis baravykas (Boletus edulis); Vienas maistingiausių grybų.
Dėmėtasis baravykas (Boletus erythropus); Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Fechtnerio baravykas (Boletus fechtneri); Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Blyškusis baravykas (Boletus impolitus); Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Baravykas paąžuolis (Boletus luridus);
Pušyninis baravykas (Boletus pinophilus); Vertingiausias valgomas grybas.
Kislusis baravykas (Boletus pulverulentus); Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Vasarinis baravykas (Boletus reticulatus);

Voveraitinių (Cantharellaceae) šeima

Trimitėlių (Craterellus) gentis

Paprastasis trimitėlis (Craterellus cornucopioides); Voveraitinių (Cantharellaceae) šeimos, (Craterellus) genties grybų rūšis.
Raukšlėtasis trimitėlis (Pseudocraterellus sinuosus); Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

Voveraičių (Cantharellus) gentis:

Valgomoji voveraitė (Cantharellus cibarius); Voveraitinių (Cantharellaceae) šeimos, voveraičių (Cantharellus) genties grybų rūšis.
Pilkoji voveraitė sin. pilkasis trimitėlis (Cantharellus cinereus sin. Pseudocraterellus cinereus); Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Cantharellus infundibuliformis (Cantharellus infundibuliformis);
Gelsvoji voveraitė (Cantharellus lutescens);
Rudoji voveraitė (Cantharellus tubaeformis);

Ūmėdinių (Russulaceae) šeima

Piengrybių (Lactarius) gentis:

Aitriakvapis piengrybis (Lactarius acerrimus);
Švelnusis piengrybis (Lactarius aurantiacus, sin. Lactarius mitissimus);
Pilkšvažalis piengrybis (Lactarius blennius);
Kamparinis piengrybis (Lactarius camphoratus). Valgomas ir vartojamas kaip prieskonis.
(Lactarius controversus);
Pušyninė rudmėsė (Lactarius deliciosus);
Eglyninė rudmėsė (Lactarius deterrimus);
Kreivakepuris piengrybis (Lactarius flexuosus);
(Lactarius glyciosmus). Valgomas, bet menkavertis.
(Lactarius ichoratus);
Pelkinis piengrybis (Lactarius lacunarum). Mitybinė vertė nežinoma.
(Lactarius lilacinus). Valgomas, bet menkavertis.
Juodasis piengrybis (Lactarius lignyotus);
(Lactarius obscuratus); Bevertis.
(Lactarius pallidus);
Eglyninis piengrybis (Lactarius picinus);
Piengrybis grūzdas (Lactarius piperatus);
Maumedinis piengrybis (Lactarius porninsis);
Aitrusis piengrybis (Lactarius pyrogalus);
Baltagauris piengrybis (Lactarius pubescens);
Gelsvasis piengrybis (Lactarius resimus);
Rudasis piengrybis (Lactarius rufus);
Geltonasis piengrybis (Lactarius scrobiculatus);
(Lactarius spinosulus). Menkavertis.
Apysaldis piengrybis (Lactarius subdulcis);
(Lactarius thejogalus); Menkavertis valgomas grybas.
Piengrybis paberžis (Lactarius torminosus);
Paprastasis piengrybis (Lactarius trivialis);
Juodasis grūzdas (Lactarius turpis, sin. Lactarius necator);
Glitusis piengrybis (Lactarius uvidus);
(Lactarius utilis);
Piengrybis paliepis (Lactarius vellereus);
Glebusis piengrybis (Lactarius vietus);
(Lactarius violascens);
Piengrybis jautakis (Lactarius volemus);
Rievėtasis piengrybis (Lactraius zonarius);
Piengrybis paąžuolis (Lactarius quietus);

Ūmėdžių (Russula) gentis:

Juodmėsė ūmėdė (Russula adusta);
Pilkšvažalė ūmėdė (Russula aeruginea);
Rausvoji ūmėdė (Russula alutacea);
Auksaviršė ūmėdė (Russula aurea); Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
(Russula aurora);
Melsvažalė ūmėdė (Russula cyanoxantha);
Auksiškoji ūmėdė (Russula claroflava);
Blunkančioji ūmėdė (Russula decolorans);
Ūmėdė garduolė (Russula delica);
Dvokiančioji ūmėdė (Russula foetens);
Trapioji ūmėdė (Russula fragilis); Valgoma, bet menkavertė.
Šakotalakštė ūmėdė (Russula heterophylla);
Raiboji ūmėdė (Russula integra);
Grakščioji ūmėdė (Russula lepida);
Juosvoji ūmėdė (Russula nigricans)';
Geltonviršė ūmėdė (Russula ochroleuca);
Alyvinė ūmėdė (Russula olivacea);
Pelkinė ūmėdė (Russula paludosa);
Tikroji ūmėdė (Russula vesca);
(Russula vitellina);
Žalsvoji ūmėdė (Russula virescens). Valgoma, salotoms.
Silkiakvapė ūmėdė (Russula xerampelina);

Lietuvos vietinės, savaime augančių ir žmonių nevalgomų, bet ir nenuodingų grybų rūšys

(Šioje sąrašo dalyje taip pat įrašyti visi grybai kurių vertė nenustatyta).

Papėdgrybių skyrius (Basidiomycota)

Baravykinių (Boletaceae) šeima

Baravykų (Boletus) gentis

Gražiakotis baravykas (Boletus calopus); Dėl kartaus skonio nevalgomas.
Kartusis baravykas (Boletus radicans). Dėl kartaus skonio nevalgomas, bet nenuodingas. Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą (1 (E) kategorija).

Ūmėdinių (Russulaceae) šeima

Piengrybių (Lactarius) gentis:

(Lactarius aspideus);
Pilkasis piengrybis (Lactarius azonites);
(Lactarius hysginus);
Pelkinis piengrybis (Lactarius lacunarum); Mitybinė vertė nežinoma.
(Lactarius serifluus);
(Lactarius sphagneti); Bevertis.

Ūmėdžių (Russula) gentis:

(Russula anthracina); Dėl aštraus skonio valgyti nerekomenduojama.
Kvapioji ūmėdė (Russula grata); Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Piktoji ūmėdė (Russula emetica);
Raudonkotė ūmėdė (Russula rhodopoda); Valgoma, bet dėl kartaus skonio valgyti nerekomenduojama.
(Russula sanguinea); Labai aštraus kvapo.
(Russula sardonia); Dėl aštraus skonio valgyti nerekomenduojama.

Lietuvos vietinės, savaime augančių ir žmonėms nuodingų grybų rūšys

Papėdgrybių skyrius (Basidiomycota)

Baravykinių (Boletaceae) šeima

Baravykų (Boletus) gentis:

Šėtoninis baravykas (Boletus satanas);

Nuosėdinių (Cortinariaceae) šeima

Nuosėdžių (Cortinarius) gentis:

Raudonlakštis nuosėdis (Cortinarius semisanguineus); Nuosėdinių (Cortinariaceae) šeimos, nuosėdžių (Cortinarius) genties nuodingas grybas.

Kūgiabudžių (Galerina) gentis:

Eglinė kūgiabudė sin. rudeninė kūgiabudė (Galerina marginata sin. Galerina autumnalis); Nuosėdinių (Cortinariaceae) šeimos, kūgiabudžių (Galerina) genties nuodingas grybas.

Plaušabudžių (Inocybe) gentis:

Stačioji plaušabudė (Inocybe fastigiata); Nuosėdinių (Cortinariaceae) šeimos, plaušabudžių (Inocybe) genties nuodingas grybas.
Pilkalakštė plaušabudė (Inocybe geophylla);

Meškutinių (Paxillaceae) šeima

Meškučių (Paxillus) gentis:

Pilkoji meškutė sin. alksninukas (Paxillus involutus); Meškutinių (Paxillaceae) šeimos, meškučių (Paxillus) genties grybų rūšis. Be kai kurių silpnai nuodingų medžiagų, ji turi savybę kaupti radioaktyvias medžiagas.

Skydabudinių (Pluteaceae) šeima

Musmirių (Amanita) gentis:

Gelsvoji musmirė (Amanita citrina);Skydabudinių (Pluteaceae) šeima, musmirių (Amanita) gentis.
Paprastoji musmirė (Amanita muscaria); Skydabudinių (Pluteaceae) šeima, musmirių (Amanita) gentis. Vaisiakūniai dideli. Kepurėlė iki 20-25 cm skersmens, kotas 8-20 cm ilgio, 1-3 cm skersmens storio. Joje yra haliucinacijas sukeliančių medžiagų: muscimolo, muskarono, cholino, muskarino.
Rausvarudė musmirė (Amanita porphyris);

Ūmėdinių (Russulaceae) šeima

Piengrybių (Lactarius) gentis:

(Lactarius acris);
Samaninis piengrybis (Lactarius helvus);
Kislusis piengrybis (Lactarius repraesentaneus);

baltikinių (Tricholomataceae) šeima

baltikų (Tricholoma) gentis:

Geltonasis baltikas (Tricholoma sulphureum); Baltikinių (Tricholomataceae) šeimos, baltikų (Tricholoma) genties grybų rūšis.
Dryžuotasis baltikas (Tricholoma virgatum);

Lietuvos vietinės, savaime augančių ir žmonėms mirtinai nuodingų grybų rūšys

Papėdgrybių skyrius (Basidiomycota)

Nuosėdinių (Cortinariaceae) šeima

Nuosėdžių (Cortinarius) gentis:

Nuodingasis nuosėdis (Cortinarius orellanus); Nuosėdinių (Cortinariaceae) šeimos, nuosėdžių (Cortinarius) genties mirtinai nuodingas grybas.
(Cortinarius rubellus);

Plaušabudžių (Inocybe) gentis:

Patujaro plaušabudė (Inocybe erubescens, sin. Inocybe patouillardii); Plaušabudžių (Inocybe) genties grybų rūšis.

Skydabudinių (Pluteaceae) šeima

Musmirių (Amanita) gentis:

Margoji musmirė (Amanita pantherina);
Žalsvoji musmirė (Amanita phalloides);
Smailiakepurė musmirė (Amanita virosa);

Nuorodos

Lietuvos raudonoji knyga (Grybai)
Grybų katalogas
Grybų sistematinės grupės
Lietuvos mikologų draugija

Šis straipsnis apie mikologiją yra . Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.