Nuodingieji grybai grybų rūšys sukeliančios organizmo apsinuodijimą intoksikacijas ir funkcinius sutrikimus Europoje žin

Nuodingieji grybai – grybų rūšys, sukeliančios organizmo apsinuodijimą, intoksikacijas ir funkcinius sutrikimus. Europoje žinoma apie 100 nuodingų grybų rūšių, Lietuvoje daugiau kaip 60.

Paprastoji musmirė (*Amanita muscarina*)

Apsinuodijimo simptomai gali būti nuo nedidelių virškinimo sistemos sutrikimų iki grybuose esančių toksinų sukeltos mirties. Grybų toksinai yra jų metabolizmo šalutiniai produktai. Dažniausiai grybais apsinuodijama supainiojus valgomus su nuodingais grybais juos renkant. Kadangi dalis valgomų ir nuodingų grybų yra panašios išvaizdos, klaidos susijusios su nepakankamu valgomiesiems ir nuodingiems grybams būdingų požymių identifikavimu. Neteisingi ir kai kurie paplitę universalūs nuodingų grybų nustatymo būdai, pvz., „nuodingi grybai nekirmyja“ (kai kurie grybai gali būti nenuodingi bestuburiams, tačiau mirtinai nuodingi žmonėms).

Klasifikacija

Pagal sukeliamą poveikį organizmui nuodingi grybai skirstomi į 3 grupes:

Grybai, erzinantys virškinimo traktą (kai kurie kartūs piengrybiai, ūmėdės). Jų užvalgius jau po 1-2 valandų pakyla temperatūra, vemiama, viduriuojama. Pasveikstama po kelių dienų.
Grybai, kurių nuodingos medžiagos trikdo nervų sistemą (paprastoji musmirė). Po 2-3 valandų išsiplečia akių vyzdžiai, prasideda vėmimas, viduriavimas, haliucinacijos. Laiku suteikus medicininę pagalbą, pasveikstama.
Grybai, kurių nuodai žaloja audinius, ląsteles, ląstelių toksinai. Užvalgius žalsvosios musmirės, po 8-24 valandų sutrinka kepenų veikla, skauda skrandį, maudžia krūtinę, taip pat vemiama, viduriuojama.

Apsinuodyti galima ir gerais valgomais grybais, jei vartojami seni, ištižę, sukirmiję ar šalnų pakąsti grybai. Juose, irstant baltymams ir riebalams, susidaro amidų, aminų junginiai (taip pat susidarantys ir gendant mėsai, žuvims ar sviestui).

Mirtinai nuodingieji grybai

Žalsvoji musmirė (Amanita phalloides)
Margoji musmirė (Amanita pantherina)
Smailiakepurė musmirė (Amanita virosa)

Žalsvosios ir smailiakepurės musmirių sukelta intoksikacija daugeliu atvejų baigiasi mirtimi. Tai priklauso nuo suvalgyto vaisiakūnių kiekio, taip pat nuo juose esančių nuodingų medžiagų poveikio ir ligonio sveikatos būklės. Žalsvojoje musmirėje susikaupia daugiau kaip 10 nuodingų medžiagų, kurių poveikis labai nevienodas.

Faloidinas – greitai veikianti nuodinga medžiaga. Faloinas ir falinas pamažu nuodija kepenis bei visą virškinimo traktą. Falinas naikina raudonuosius kraujo kūnelius. Ši medžiaga karštame vandenyje (60–70 °C temperatūros) suyra.

Musmirėse yra ir daugiau nuodingų medžiagų tokių kaip falolyzinas, amavadinas, amanitinas, muskarinas, muskaronas, muscimolas ir kitų.

Apsinuodijimo požymiai išryškėja po 2-24, kartais – po 48 valandų ar net vėliau. Apsinuodijus žalsvąja musmire kamuoja aštrūs skrandžio skausmai, viduriavimas, galvos svaigulys. Dažnas vėmimas, prasidedantis maždaug po 8-24 valandų. Dėl per ilgo nuodų kyla pavojus gyvybei. Priklausomai nuo nuodų kiekio ir sveikatos būklės mirštama po 3-15 dienų.

Patujaro plaušabudė (Inocybe patoullardii)

Joje muskarino yra 150 kartų daugiau nei kai kuriuose kituose nuodinguose grybuose. Labai panaši į pavasarinę balteklę, pievagrybius.

Nuodingasis nuosėdis (Cortinarius orellanus), augantis mūsų miškuose. Tai labai nuodingas grybas. 80 kg sveriančiam žmogui 300 g šio grybo yra mirtina dozė. Nuodas orelaninas dar pavojingesnis nei faloidinas, jo veikimas pasireiškia pavėluotai, ne anksčiau kaip po 3 dienų, o dažnai po kelių savaičių ar net kelių mėnesių po organizmo apsinuodijimo. Sutrinka inkstų, kepenų veikla, kankina troškulys, džiūsta gerklė, lūpos, ima skaudėti žarnyną, galūnes.

Pirmoji pagalba, apsinuodijus grybais. Pasijutus blogai, nedelsiant reikia išplauti skrandį, sukelti vėmimą, gerti daug kruopų nuovirų, skysto kisieliaus, stiprios beržo, bruknių, arkliauogės lapų arbatos. Kreiptis medicininės pagalbos (į gydytoją toksikologą).

Kiti nuodingieji grybai

Rausvarudė musmirė (Amanita porphyris)
Gelsvoji musmirė (Amanita citrina)
Panaši į žalsvąją musmirę, žalsvąsias ūmėdes, pievagrybius.
Paprastoji musmirė (Amanita muscaria)
Joje yra haliucinacijas sukeliančių medžiagų: muscimolo, muskarono, cholino, muskarino.
Pilkoji meškutė (Pahillus involutus)
Be kai kurių silpnai nuodingų medžiagų, ji turi savybę kaupti radioaktyvias medžiagas.
Stačioji plaušabudė (Inocybe fastigiata)
Pilkalakštė plaušabudė (Inocybe geophylla)
Geltonasis baltikas ( Tricholoma sulphureum)

Pavojingos ir kitos musmirės, kuriose nemažai muskarino ir kitokių nuodingų medžiagų. yra nejautrus aukštai temperatūrai, bet tirpus vandenyje. Verdant jis suyra ir yra neutralizuojamas. Muskarino yra beveik visuose grybuose, tik jo kiekis nevienodas, dažnai labai mažas kiekis (išskyrus plaušabudes).

Lietuvos miškuose auga ir ne tokių labai nuodingų grybų, pavyzdžiui, gleiviabudė (Stropharia hornemannii), nuodingasis pievagrybis (Agaricus xanthodermus), stambioji gijabudė (Entoloma sinuatus), labai panaši į valgomus pievagrybius, puokštinė kelmabudė (Hypholomafasciculare), eglinė kūgiabudė (Galerina marginata) – į kelmučius, dryžuotasis baltikas (Tricholoma virgatum), geltonasis baltikas (T.sulphureum) į juosvažalį baltiką ir žaliuokę. Sąlyginai nuodingų grybų aptinkama tarp ūmėdžių, piengrybių, net baravykų.

Nuorodos

Lietuvos raudonoji knyga (Grybai)
Grybų katalogas