Songajus pranc Songhay didžiausios ekspansijos metu vadinta Songajaus imperija senovės Afrikos valstybė 1375 1591 m egzi

Songajus ( ??; pranc. Songhay), didžiausios ekspansijos metu vadinta Songajaus imperija – senovės Afrikos valstybė, 1375–1591 m. egzistavusi dab. Malio, Mauritanijos, Senegalo ir Gvinėjos teritorijose. Priklauso Sahelio civilizacijai.

Songajaus imperija

Malio imperijos vasalė iki 1375

←

1275 – 1591 m.

Sostinė

Gao

Valdymo forma

monarchija

dinastijos:

1275-1493

Sunni dinastija

1493-1591

Askija dinastija

Era

Viduramžiai

- Susikūrimas

1275 m., 1275

- Žlugimas

1591 m. m.

Valstybės kūrėjai buvo songajai, sostinė buvo Gao.

Istorija

Sunni dinastija

Askija dinastijos įkūrėjo Muhamad Ture kapas, UNESCO pasaulio paveldas

1275 m. vienas iš Malio valdininkų pabėgo į imperijos provinciją ir Gao mieste įkūrė savo dinastiją, vadinamą Sunni, arba „išlaisvintojų“ dinastija. Tai dar nereiškė Songajaus nepriklausomybės, nes Sunni valdovai mokėjo duoklę Maliui.

Tik po 100 metų, 1375 m., valdant Sunni Mar, Songajus galutinai iškovojo nepriklausomybę nuo Malio. Šiam silpstant, Songajaus jėgos stiprėjo. XV a. viduryje, valdant vienam žymiausių Songajų valdovų Sunni Ali, valstybė greitai plėtėsi nusilpusios Malio imperijos sąskaita, užimdama milžiniškas teritorijas ir išsiplėsdama visame Vakarų Sahelyje. Sutramdžius mosius ir dogonus pietuose, 1468 m. buvo užimtas kultūros centras Timbuktu, vėliau – prekybinis centras Dženė.

Askija dinastija

Po Sunni Ali mirties, sostas atiteko jo broliui Sunni Baru. Šis atsimetė nuo islamo, kas sukėlė neramumus valstybėje. Todėl sukilimo lyderis 1493 m. užėmė sostą, pradėdamas naują dinastiją. Ji pasivadino Askija, kas reiškia „uzurpatoriai“. Ši dinastija buvo didžiausias valstybės suklestėjimas, kadangi Songajaus imperija užėmė didžiausias teritorijas. Timbuktu buvo įkurtas universitetas, klestėjo prekyba. Didžiausias stabilumo laikotarpis buvo pasiektas XVI a, valdant .


Sahelio civilizacija
Valstybės IX-XIII a.
Vagadu, Tekrūras, Kanemas
Valstybės XIII-XVIII a.
Džolofas, Malis, Songajus, Bamara, Mosių valstybės, Hausų valstybės, Bornu, Bagirmi, Vadajus, Darfūras
Fulbių džihadas (XVIII-XIX a.)
Futa Džalonas, Futa Toro, Sokoto kalifatas, Masina, , Vasulu, Adamava
Kolonijos Sahelyje (XIX-XX a.)
, Prancūzijos Vakarų Afrika, Prancūzijos Pusiaujo Afrika, Sudanas
Nepriklausomybė (XX-XXI a.)
Senegalas, Mauritanija, Gvinėja, Malis, Dramblio Kaulo Krantas, Burkina Faso, Nigeris, Nigerija, Čadas, CAR, Sudanas
Sahelio regionai
Senegambija, Vakarų Sahelis, Mosiai, Hausalandas, Kanem-Bornu, Adamava, Darfūras

**Askijos**
Vardas	Valdymo metai
	1493–1528
	1528–1531
	1531–1537
	1537–1539
	1539–1549
	1549–1582
	1582–1586
	1586–1588
	1588–1591

Nuosmukis

Pačioje XVI a. pabaigoje Songajus buvo užpultas Maroko, valdomo dinastijos. Maroko ekspedicijai per dykumą vadovavo Judar Paša, kuris, turėdamas mažesnę kariuomenę, pranoko Songajų tuo, kad jau naudojo šaunamuosius ginklus bei patrankas. Tondibio mūšyje 1591 m. paskutiniojo Gao valdovo kariuomenė buvo sumušta.

Marokas nesugebėjo išlaikyti tolimų teritorijų, tačiau Songajaus pralaimėjimas sukėlė valstybės dezintegraciją. Ji suiro į daug smulkių valstybėlių, ir songajų hegemonija vėl susitraukė iki pirminių sričių – Songajaus regiono Nigerio slėnyje.

Dendi valstybė

Tiesiogine Songajaus valstybės įpėdine laikoma Dendi valstybė. Songajų elitui pabėgus iš Gao, jie persikėlė į Dendi regioną ir įkūrė sostinę Lulami. Čia buvo pratęsta Askija dinastija, išlaikytos visos Songajui būdingos tradicijos. Šios valstybės valdovai tituluoti nuhu.

Dendi toliau kovojo su priešais šiaurėje. Ši valstybė, neretai draskoma vidaus sukilimų ir uzurpacijų, egzistavo iki 1901 m., kol jos neužėmė prancūzai, kurie prijungė ją prie Prancūzijos Vakarų Afrikos.

Ekonomika, kultūra

Savo klestėjimo laikais Songajus pranoko savo pirmtakę Malio imperiją. Jis gyveno dėka klestinčios transsacharinės prekybos, kurios svarbiausios prekės buvo auksas, druska ir vergai. Valstybė užtikrino saugumą prekybininkams, o šie, vadinami džula, jungėsi į sąjungas.

Visuomenė buvo griežtai suskirstyta į kastas, kurių dažniausios buvo kalviai, žvejai, dailidės. Visuomenės viršuje stovėjo didikų kasta, kilusi iš etninių songajų. Žemiau jos buvo laisvieji žmonės, prekybininkai. Visuomenės apačioje buvo karo belaisviai ir vergai.

Islamas buvo dominuojanti religija, išpažįstama aukštesniųjų visuomenės sluoksnių, nors religinė aplinka buvo gana tolerantiška, ir leista išpažinti vietines gamtos religijas.

Valstybė nebuvo griežtai centralizuota, kadangi atskiri vietininkai turėjo nemažą autonomiją. Vienas svarbiausių reikalavimų buvo nuolatinis mokesčių mokėjimas.

Šaltiniai

Songajus. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 80 psl.

Vakarų Sahelio istoriniai regionai ir imperijos
Regionai: (Kaarta) \| Gana \| \| Manden (, Vasulu) \| Segu \| Vidinė Nigerio Delta (Masina, ) \| Songajus Hegemonijos: Vagadu (VIII–XI a.) > Soso (XII–XIII a.) > Malis (XIII–XIV a.) > Songajus (XV–XVI a.) > Bamana (XVII–XVIII a.) > (XIX a.)

[1] Songajus. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 80 psl.