Kaarta

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Bambarų Kaartos karalystė (bambarų kalba: Kaarta Bamanan Famamara) – istorinė Afrikos valstybė, 1753–1890 m. egzistavusi dab. vakarų Malio (Kajeso regionas) ir pietvakarių Mauritanijos (Hod el Garbio ir Asabos vilajų) teritorijoje. Ją sukūrė bambarų tauta.

Kaarta Bamanan Famamara Kaarta
Tukulerų imperijos vasalė nuo 1854 m.
← 1753 – 1890 →
Sostinė
Valdymo forma	monarchija
Faama
1690 - 1700	Sekolo "Bemfa"
iki 1890	Gossi
Era	Naujieji laikai
- Atsiskiria nuo Bambarų imperijos	1753 m., 1753
- Įjungimas į Prancūzijos koloniją	1890 m.

Istorija

Kaartos valstybė susiformavo istoriniame Diafanu regione. Dar XVII a. viduryje nuo Segu mieste valdžiusios bambarų kilmės dinastijos Kulibali, atskilo jos atšaka, kuri rezidavo mieste. Kuomet XVIII a. pradžioje Segu Kulibali dinastija įkūrė , Sunsanos Kulibali (dar vadinami Masasi) neprisijungė prie imperijos ir įkūrė atskirą Kaartos valstybę su sostine mieste.

Karai tarp Kaartos ir Bamarų imperijos vyko nuolat, ir Bamarų imperijos kariuomenė keletą kartų nusiaubė Kaartą. Tačiau XIX a. pradžioje Kaarta sustiprėjo ir tapo regiono lydere. Karalius Musa Kurabo vykdė karus prieš Futa Toro, 1803 m. nukariavo valstybėlę Bambuko regione. Karaliaus Bodian Mariba laikais Karta siaubė , , Salumo karalystes vakaruose.

Valdant (1843–1854 m.) pietuose iškilo galinga fulbių džihado valstybė . 1854 m. Tukulerų valdovas nukariavo Nioro sostinę ir išžudė visą valdovo šeimą. Kaarta buvo paversta Tukulerų imperijos vasale, o jos fama buvo skiriami iš centrinės valdžios ir lojalūs Tukulerų imperijai.

Kaartoje interesus reiškė ir prancūzai, kurie ją suvokė kaip grėsmę vasaliniam Futa Toro imamatui. 1878 m. jų ekspedicija sunaikino Sabucirės fortą ir nukariavo didelę dalį Kaartos. 1890 m. Prancūzai nukariavo likusią teritorijos dalį. 1904 m. Kaarta oficialiai aneksuota ir įjungta į Prancūzijos Vakarų Afriką.

Fama sąrašas

Visos datos apytikrės.

• 1690–1700 Sekolo „Bemfa“
• 1700–1709 Fulakoro
• 1709–1760 Sebe
• 1760–1780 Denibabo
• 1780–1799 Sirabo
• 1799–1808 Musakura „Fulafo“
• 1808–1811 Ntinkoro
• 1811–1815 Sakhaba
• 1815–1832 Bodyan Moriba
• 1832–1843 Nyaralen Garan
• 1843–1854 Mamadi „Kandyan“
• Tukulerų imperijos vasalai:
  • 1854–1867 Diringa Mori
  • 1867–18.. Bussei
  • 18..–18.. Dama
  • 18..–18.. Allahi
  • 18..–18.. Moriba
  • 18..–18.. Gossi

Vakarų Sahelio istoriniai regionai ir imperijos
Regionai: (Kaarta) | Gana | | Manden (, Vasulu) | Segu | Vidinė Nigerio Delta (Masina, ) | Songajus Hegemonijos: Vagadu (VIII–XI a.) > Soso (XII–XIII a.) > Malis (XIII–XIV a.) > Songajus (XV–XVI a.) > Bamana (XVII–XVIII a.) > (XIX a.)