Soma (gėrimas)

Kitos reikšmės – Soma (reikšmės).

Soma (skr. सोम = IAST: soma) – vedinis, vėliau hinduistinis dievas; enteogenas.

„Rigvedoje“ – tai vienas dažniausiai minimų dievų, išskirtinai jam skirta ištisa 9-oji „Rigvedos“ mandala. Jis vadinamas Košiamuoju (pávamāna), Visavydžiu (viśvavíd), dangiškuoju, svaigiuoju, mylimuoju, dažnai lyginamas su veršiu. Sakoma, kad Soma esąs galiūnas, stipruolis, šlovingas, nuovokus. Soma nesyk aukštinamas kaip aukščiausiasis dievas, sutvėrėjas, pasaulio viešpats, karalius, dangaus valdovas. Jis pats ir dangaus sutvėrėjas, laikytojas, ir jo ainis. Dar sakoma, kad Soma pagimdęs saulę, o pats gimęs vandenyse, lyginamas su vandenynu. Soma palaiko kosmosą (ritą), nušviečia žmones ir dievų kūrinius, neša turtą, laimę, gyvastį, peną, randa kelius, tiekia vandenį, esti geras pagalbininkas, poetų įvertintojas, įkvėpimo teikėjas. Jis gelbstįs nuo ligų, priešų, siaubūnų, piktaminčių.

Soma vedose glaudžiai susijęs su augalija – jis vadinamas Vanaspačiu (Vanaspáti – „Medėpatis“), susijęs su žolynais; sakoma Somą esant slaptyje kalnuose (iš ten jį žmogui atnešąs sakalas). Nuolat „Rigvedoje“ atsikartojantis motyvas – Somos sunkimas naudojant akmenis, girnas (ádri, grā́van), jo košimas per koštuvį (pavítra), Somos krislo (índu) tekėjimas; galiausiai „išsunktasis“ (sutá) Soma tampa gėrimu dievams (visų pirma – Indrai, taip pat Vajui) – juos džiugina, svaigina ir leidžia atlikti žygdarbį: nugalėti Vritrą. Paprastai manoma senovės indoarijus vartojus haliucinogeninį gėrimą, vadinamą soma – jis buvęs gaminamas iš neaiškaus augalo, pluošto, vadinto aṃśú. Iškeltas spėjimas, jog būdavo išspaudžiamos šio augalo sultys, perkošus sumaišomos su miežiniu alumi bei pienu ir aukojamos dievams. Šis saldus rudas skystis sukeldavęs ekstazišką būseną. Nėra žinoma, koks būtent augalas naudotas somos gamybai – dažniausiai teigiama, kad tai galėjusi būti efedra, taip pat keliama hipotezė, kad naudota paprastoji musmirė, aguona, kanapės ar kiti augalai arba grybai. Avestoje aprašomas panašus gėrimas haoma. Soma kaip gėrimas tapatinamas su nemirtingumo rasa (amrita), yra palaimos (ananda) versmė.

Jau vietomis „Rigvedoje“, o vėliau nuolat Soma tapatinamas su mėnuliu (jis – Saulės dukters sutuoktinis). Kaip Mėnuo – jis tuo pačiu ir augalijos globėjas (nes Mėnuo sava mėnesiena ugdąs augalus, o ir pats susijęs su rasa, drėgme). Epiniu laikotarpiu Soma pradėtas laikyti šiaurės rytų krypties sergėtoju (lokapala). Jo tėvu laikomas Atris (kartais Dharma, Prabhakara), motina – Anasuja. Sakoma, kad Brahma atidavęs Somai valdyti planetas, žvaigždynus, aukojimus, augalus. Pasak „Višnaus puranos“, Soma pagrobė savo brolio Brihaspačio žmoną Tarą ir su ja susilaukė sūnaus Budhos. Kitur sakoma, kad Soma turįs 27 žmonas, Dakšos dukteris. Epuose pasakojama apie deivilą Rahų, norėjusį praryti Somą-Mėnulį.

Manoma, kad žodis soma kilęs iš vedų kalbos šaknies su- („sunkti“), ši toliau iš ide. *seu- („sultys, salėti“ iš etimologiškai atitinka liet. sulà).

Šaltiniai

1. Rytų išminties enciklopedija. Tyto alba. Vilnius, 2010., 377 psl.
2. Abdullaev, Kazim (2010-12-01). „Sacred Plants and the Cultic Beverage Haoma“. Comparative Studies of South Asia, Africa and the Middle East. 30 (3): 329–340. doi:10.1215/1089201X-2010-017. ISSN 1089-201X. PDF
3. Godlaski, Theodore M (2011). „The God within“. Substance Use and Misuse. 46 (10): 1217–1222. doi:10.3109/10826084.2011.561722. PMID 21692597.
4. Мифы народов мира. Сома , B. H. Топоров – 2-е изд., 1992. Москва: Советская Энциклопедия.
5. Julius Pokorny. Indogermanisches etymologisches Wörterbuch. Tübingen–Berne–Munich: A. Francke, 1957/1969