Brahma

Brahma (skr. ब्रह्म = IAST: brahma- <brahman) – aukščiausioji dievybė, įeinanti į brahmanizmo ir hinduizmo trejybę trimūrtį (Brahma, Višnus ir Šiva). Vėlyvajame hinduizme (nuo ~X a.) – kuriančiosios dievo galios personifikacija. Brahma – abstrakčiausias hinduistų dievas. Tradicinėje ikonografijoje vaizduojamas su 4 galvomis ir 4 rankomis, sėdintis ant gulbės arba lotoso.

Brahmos raižinys

Brahmos statula

Dieviškoji trejybė (trimūrtis)

Šioje trejybėje Brahma – Visatos kūrėjas, jos įkūnytojas ir siela, Višnus – jos sergėtojas, Šiva – naikintojas. Tačiau mitologiniuose siužetuose šis funkcijų pasiskirstymas neretai pažeidžiamas; tai leidžia manyti, jog archajiniuose epo sluoksniuose Brahma atliko visas funkcijas vienas. Skirtingai nuo Višnaus ir Šivos, Brahma – labai abstraktus trejybės dievas ir mažiausiai pasireiškia mitų siužetuose. Brahma vaidina svarbų vaidmenį hinduizmo pasaulėžiūros sistemose.

Brahma ir Pradžapatis

Vedose Brahma, kaip dievas, neminimas, o jo funkcijas atlieka Pradžapatis, kuris santykinai vėlesniuose tekstuose yra sutapatinamas su Brahma (plg. „Kaušika brahmaną“, „Taitiryja samhitą“, upanišadas, sūtras). Reikia pažymėti, kad epe epitetas Pradžapatis („pirmagimis“) išlieka greta kitų jo epitetų: Tvaštaro („kūrėjas“), Dhataro („parengėjas“), Vidhataro („paskirstytojas“), Lokaguraus („pasaulio prižiūrėtojas“), Paramešthino („auščiausiasis“) ir t. t.

Vaizdavimas

Brahma vaizduojamas kaip raudonos spalvos keturveidė, lotoso akimis, būtybė. Jis turi keturis kūnus ir aštuonias rankas, kuriose laiko keturias vedas, valdžios lazdą, indą su Gangos vandeniu, aukojimo šaukštą, kai kada lotosą, perlų vėrinį ir lanką. Brahma „panašus į tūkstantį saulių“ („Aranjakaparva“ 194, 15 „Mahabharatoje“), spindintis, galingas, nenugalimas. Jis gyvena aukščiausiame kalne Meruje ir važinėja pasikinkęs gulbę.

Kūrimo aktas

Pagal Manaus įstatymą, puranas, „Mahabharatą“ (XII), Brahma gimsta iš kiaušinio, plaukiojančio pasauliniame vandenyne, kuriame jis vaizduojamas kaip auksinis gemalas hiranjagarbha. Praleidęs vienerius metus kiaušinyje, Brahma minties jėga padalina kiaušinį į dvi puses; iš vienos yra sukuriamos dausos, iš kitos – žemė; tarp jų atsiranda oro erdvė. Paskui atsiranda penki elementai (vanduo, ugnis, žemė, oras, ), mintis, o dar vėliau – dievai, aukojimas, trys vedos, žvaigždės, laikas, kalnai, lygumos, jūros, upės ir, pagaliau, žmonės, kalba, aistra, pyktis, džiaugsmas, atgaila, priešingybės sąvokos (karštis – šaltis, sausumas – drėgnumas, vargas – džiaugsmas ir t. t.).

Pats Brahma paskiau pasidalina į dvi dalis – vyrišką ir moterišką. Tada atsiranda augalai, gyvūnai, paukščiai, vabzdžiai, demonai. Brahma kontroliuoja, valdo ir nukreipia visa, kas yra gyva, ir visą pasaulį; jis įkūnija egzistencijos kūrybinį principą, absoliutą, kaip aukščiausiąjį objektyvų pradą, kuriam sutankėjus atsiranda apčiuopiamas pasaulis; ta prasme Brahma yra priešpastatomas individualizuotam ir subjektyviam pradui – atmanui. Brahma ne tik kuria pasaulį: jo gyvenimo trukmė, viršijanti visų kitų dievų amžių (jis „amžinai senas“), nustato Visatos chronologinius rėmus; Brahma gyvena 100 dieviškųjų metų („šimtas Brahmos metų“), kurie lygūs 311 040 000 000 000 „žmogaus“ metų (žr. Kalpa, Juga).

Mitologija

Brahmos mitologiniai aspektai geriausiai pateikti epose, kuriame, beje, yra siužetai, leidžiantys manyti, jog Brahma ir Pradžapatis – yra vienas ir tas pats (plg. kūrimo mitus „Šapatha brahmanoe“ XI ir „Mahabharatoje“ XII). Brahma, pasinaudojęs dvasios galia, susilaukia sūnų, kurių vardai: Maričis, Atris, Angirasas, , , , Dakša ir (žr. rišiai). Būtent jie tampa dievų ir žmonių pirmapradžiais. Žmonės atsiranda taip pat ir iš incestinių ryšių tarp Brahmos ir jo dukters, žinomos skirtingais vardais (Vač, Sarasvatė, Sandhja, , ).

Kitas svarbus mitas yra susijęs su Brahmos žmona Savitre („Aranjakaparva“, „Mastja – purana“): sukūręs sūnus, Brahma lieka nepatenkintas ir nusprendžia palengvinti savo gyvavimą: ištaręs šventą žodį, jis iš savo kūno pusės pagimdo deivę Gajatrę (vadinamą anksčiau išvardintais vardais). Sužavėtas ja, Brahma susikuria sau keturis veidus, kad galėtų neatsitraukdamas žiūrėti į savo žmoną. Pastebėjusi Brahmos aistrą, Savitri iškeliauja pas brolius į dausas, ir pas Brahmą atsiranda penktas veidas, nukreiptas aukštyn. Po incesto Šiva nukerta Brahmai penktąją galvą. Višnuizmo tekste „Brahmavaivartapuranoje“ Višnus apkaltina Brahmą tuo, kad šis atsisakė sueiti su sužadinta aistros Mohinė; paskui Višnus priverčia jį atgailauti, todėl atsiranda 10, 100 ir 1000 veidų Brahmos, kurie turėtų sugėdinti keturveidį Brahmą. Brahma po to užima aukštesniąją vietą tarp dievų.

Ypatingo dėmesio verti ir kiti mitai, kuriuose dalyvauja Brahma:

• Brahma, įsikūnijęs kaip žuvis, išgelbėja Manų nuo potvynio („Mahabharata“ III, plg. su „Šatapatha Brahmana“ I);
• Brahma moters pavidalu sukelia mirtį;
• Rudra – Brahmos pykčio pasireiškimas;
• Brahma įsako Rudrai susitaikyti su asuru Ušanu („Višnaus purana“ IV);
• Narados gimimas iš Brahmos šlaunies;
• Brahma dalyvauja siužete apie Sundą ir („Mahabharata“ I);
• Dalyvauja siužete apie Skandos gimimą („Matsja – purana“);
• Brahmos paskyrimas pasaulio () sargu;
• Brahmos dalyvavimas kuriant deivę Kali („Markandėja purana“);

Taip pat jis sutinkamas siužetuose apie , angirasus, Ramą, Ravaną, Garudą, Indros ir Vritros dvikovoje, siužete apie Gangos upės kritimą į žemę, asurų tvirtovės Tripuros sugriovimą ir t. t. Tiesa, Brahmos vaidmuo nespecializuotas: jis pasirodo, įsako, apdovanoja, įvykdo prašymus, duoda patarimus, guodžia. Žinomos kai kurios mitų versijos, kur vietoj Brahmos tą patį vaidmenį atlieka Višnus, kartais Šiva – pastarieji išstūmė Brahmą iš panteono.

Mitų apie Brahmą kilmė

Vedose žodis „bráhmanas“ (niekatrosios giminės) reiškė maldos formulę, tam tikro universalaus principo žodinę išraišką, vėliau – patį principą.

Pagal tą pačią analogiją, „Šatapatha brahmanoje“ kalbama, jog Brahma (nktr. gim.) sukūrė dievus ir patalpino juos „tuose pasauliuose“. Šis motyvas atsikartoja kitur, kur „Brahma“ figūruoja jau kaip vyr. gim. žodis. Tokiu būdu, Brahma, kaip dievas, atsirado iš abstrakčios sąvokos. Galbūt anksčiau ji reiškė kažką konkretaus – pvz., ritualinį objektą, turintį universalią reikšmę (pvz., pasaulinio medžio analogą ar jo variantus). Būtent ta prasme žodis „bráhmanas“ (kaip ir su juo susijęs „brahmánas“ – „žynys“, plg. su lotynų „flamen“ – „žynių giminės“) turi ryškias indoeuropietiškas paraleles, plg. senovės iranėnų brazman-, lietuvių balžienas, latvių balziens, rusų болозно ir kt.

Nuorodos

• Brahma (rusiškai) 2007-09-28 iš Wayback Machine projekto.

1. Kazimieras Seibutis. Brahma. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003

Vikiteka: Brahma – vaizdinė ir garsinė medžiaga