Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Juga (skr. युग = IAST: yuga: „jungas“, „vadžios“, „pora“, „karta“) – hinduizmo kosmologijoje reiškia pasaulinį laikotarpį.

Seniausiose kosmografinėse tradicijose išskiriamos 4 jugos, kurios yra aprašomos epinėje literatūroje:

(taip pat Satjajuga, „gerovės amžius“), kurios metu žmonės yra apdovanoti visokiausiomis kilniadvasiškomis savybėmis, nežino ligų ir vargo; viešpatauja lygybė, visi meldžiasi vienam dievui ir egzistuoja tik viena veda;
, kai teisingumas palaipsniui mažėja; atsiranda ydos, bet visi prisilaiko religinių pareigų; paplinta visokiausi aukojimai;
, kai pasaulyje ima vyrauti blogis ir ydos; vieninga veda padaloma į 4 dalis, ir jau ne visi gali ją suvokti ir vykdyti; žmones kankina negalios;
Kalijuga, kai egzistuoja gerovės nuosmukis, žmonių gyvenimas tampa trumpu, pilnas blogio ir nuodėmių, jie naikina vieni kitus karuose; valdovai apvaginėja savo pavaldinius, teisuoliai elgetauja, o nusikaltėliai klesti, moterys atsiduoda paleistuvystei; žmonių santykiuose viešpatauja melas, pyktis, godumas; į vedas visai nekreipiama dėmesio.

Jugos pavadinimas kilęs iš lošimo kauliukais (matyt, susiję su burtų metimu archainės visuomės gyvenime) – taip buvo vadinamos lošimo kauliuko pusės su skaičiais 4, 3, 2 ir 1, ir šioje sekoje palankumas mažėjo. Mokyme apie jugą ši simbolika vėliau taip pat vystoma: keičiantis jugoms, (dharmos) dėsnio pagrindas silpnėja – iš pradžių jis laikosi ant 4 „stulpų“, po to – ant 3, ant 2 ir, pagaliau, ant 1; jugų trukmės taip pat sudaro santykį 4:3:2:1, ir jos trunka atitinkamai 1 728 000–1 296 000–864 000–432 000 metų.

Keturios jugos sudaro vadinamąją mahajugą („didžiąją jugą“ – 4 320 000 metų), o 1000 mahajugų, einančių viena po kitos, – 1 kalpą, arba vieną Brahmos „dieną“; kalpa, savo ruožtu, dalinama į 14 („Manu periodų“), kurių kiekvieno metu valdo vienas iš dėsnio aiškintojų ir turi Manu vardą. Kiekvienos kalpos pabaigoje danguje pasirodo 12 (kitose versijose – 7) saulės, jos iki pelenų sudegina pasaulius, ir šie užgimsta naujojoje kalpoje. Brahmos gyvenimas trunka 100 dieviškųjų metų, ir šiam laikotarpiui pasibaigus, sunaikinami ne tik pasauliai, bet ir visos būtybės, įskaitant ir patį Brahmą, o paskui, po 100 dieviškųjų metų chaoso, užgimsta naujasis Brahma.

Pagal tradiciją, šiuo metu mes turime 6-ąjį kalijugos tūkstantmetį, ir šis laikotarpis, perskaičiavus metus, prasidėjo iš 17 į 18 dieną 3102 metų vasarį prieš mūsų erą; ji įeina į esamos kalpos 28-osios mahajugos 7-ąjį manvantarą, kurį valdo Manu , laikomas „Manu Įstatymų“ kūrėju. Kalpa vadinama „varaha“ („šernas“ – tokiu pavidalu Višnus įsikūnijo) ir yra esamo Brahmos 51-ųjų metų pirmoji dieviškoji diena.