55 05 25 š pl 22 54 59 r ilg 55 0903192 š pl 22 9164995 r ilg 55 0903192 22 9164995 Skirsnemunės evangelikų liuteronų ba

55°05′25″š. pl. 22°54′59″r. ilg. / 55.0903192°š. pl. 22.9164995°r. ilg. / 55.0903192; 22.9164995

Skirsnemunės evangelikų liuteronų bažnyčia

Tikėjimo srovė	liuteronai
Savivaldybė	Jurbarko rajonas
Gyvenvietė	Skirsnemunė
Adresas	Nemuno g. 68
Statybinė medžiaga	medis
Pastatyta	1849 m.
Stilius	liaudies architektūra
Klebonas	Mindaugas Kairys

Skirsnemunės evangelikų liuteronų bažnyčia – bažnyčia, stovinti Skirsnemunėje, Nemuno g. 68, šalia kelio 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda , ties Žvyrių kaimo riba.

200 m į vakarus nuo bažnyčios, kitoje Talkoto upelio pusėje įsikūrusios evangelikų liuteronų kapinės. Bažnyčios šventoriuje pastatytas paminklinis akmuo ištremtų parapijiečių atminimui.

Istorija

Ankstyviausi liudijimai apie liuteronus Skirsnemunės-Žvyrių apylinkėse siekia XVI amžių.

Žvyrių evangelikų liuteronų parapija susikūrė XVIII amžiuje, bažnyčią aptarnaudavo iš Prūsijos t. y. Mažosios Lietuvos, atvykstantys kunigai.

Profesorius Jurgis Gimbutas, nurodo tris bažnyčios statybos datas: 1759 m. pastatyta medinė bažnyčia, 1849 m. – nauja medinė, 1886 m. – atnaujinta ta pati bažnyčia. Anoniminis autorius laikraštyje „Srovė“ rašė: apie 1760 m. parapija turėjusi savo bažnyčią, o 1788 m. prie vieškelio, Nemuno lankoje buvusi pastatyta nauja bažnyčia.

1837–1850 m. Žvyrių bažnyčios zonoje buvo apie 2500 evangelikų liuteronų. Nuo 1852 m. pakrikštytųjų perpus sumažėjo. Profesoriaus Piročkino nuomone, to priežastis gana aiški: 1851 m. buvo atidaryta Jurbarko bažnyčia, į kurią dabar kreipėsi beveik visa vakarų ir šiaurės vakarų Jurbarko valsčiaus dalis. 1862 m. parapijos narių knygoje užregistruoti 1205 parapijiečiai. Iš jų – 605 vyriškos lyties, 600 – moteriškos. Tą skaičių sudaro 235 šeimos iš 29 vietovių.

1849 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. 1860 m., padedant dvarininkui Puslovskiui, atnaujintas zakristijono namas, kuris iki šių dienų yra išlikęs ir tarnauja kaip bažnyčios klebonija. 1857 m. nupirktas laukas, esantis prie bažnyčios. 1860 m. konsistorijos išrūpinamas 40 ha. laukas.

1900 m. sudaryta savarankiška (adjunktūra), apimanti Raseinius, Žvyrius bei Jurbarką. Adjunktu paskirtas latvis kun. Nikolajus Ozolinis, kuris apsigyveno Jurbarke. Žvyriuose pakaitomis buvo laikomos pamaldos lietuvių ir vokiečių kalbomis. Žvyrius ir Jurbarką N. Ozolinis aptarnavo iki 1910 m. Jis tuometinės valdžios buvo priverstas palikti Jurbarką dėl tautinių konfliktų, kilusių tarp Jurbarko parapijos lietuvių ir vokiečių. Panašių nesutarimų tiek Jurbarko, tiek Žvyrių parapijose buvo iki pat Antrojo pasaulinio karo.

1911–1916 m. Skirsnemunės ir Jurbarko klebonu buvo Karolis Jozefi (Karllow Josefi). Pirmojo pasaulinio karo laikotarpiu parapijos gyvenimas buvo apmiręs.

1917 m. pamaldas laikė kun. Garmeisteris (Garmeister). Nuo 1917 m. vidurio iki 1919 m. pradžios Žvyriuose kunigavo Reidys. 1919 m. jį pakeitė kun. Dovydas Jurkatis (Jurkat), čia kunigavęs iki 1924 m. vidurio. Šis kunigas 1923 m. liepos 7 d. iš sakyklos atsisakęs lietuviams laikyti pamaldas. Po kurio laiko, įsikišus į įvykius pačiam vidaus reikalų ministrui Žalkauskui, Jurkatis buvo priverstas išvykti kitur.

Nuo 1924 m. iki 1929 m. klebonavo kun. M. Jakšas. 1930 m. konfirmaciją pravedė kun. diak. Jonas Pauperas, baigęs Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Evangeliškos teologijos fakultetą ir 1929 m. ordinuotas bei paskirtas klebonu Jurbarke bei Žvyriuose. Vėliau jis išvyko tęsti studijų į Šveicariją. Grįžęs tapo docentu Vytauto Didžiojo universitete.

Po Jono Paupero išvykimo Žvyrių klebonu buvo kun. Hermanas Jėkelis, čia kunigavęs iki 1939 m. Jis administravo Žvyrių, Sudargo, Jurbarko bei Raseinių parapijas. Šiuo laikotarpiu Klaipėdos kraštą perėmė Lietuva. Vokiečiai evangelikai siekė pabrėžti savo tautos pranašumą ir duominuoti parapijose, nors jų skaičius parapijose ir buvo mažesnis. Lietuviškoji parapijų dalis priešinosi vokietinimui bei vokiečių siekiams dominuoti. Šią nesantaiką patyrė ir Žvyrių bei Jurbarko parapijos. H. Jekelio požiūris į tautinių grupių nesutarimus išliko neaiškus.

Parapijai priklausė 1223 parapijiečiai. Nuo 1934 m. parapija pastatė naujus tvartus, daržinę, malkinę ir nudažė kleboniją iš lauko, aptvėrė klebonijos kiemą, padarė šventorių, suremontavo bažnyčią iš vidaus, be to, atliko gana daug kitų smulkesnių darbų. Bažnyčią ir jos turtą parapijiečiai bei kunigas saugojo ir tvarkė. Tuo metu Žvyrių parapija neturėjo vargonų. Bet vargonus ketinta įsigyti, nes tarp parapijos dokumentų buvo rastas reklaminis bukletas su vargonų aprašymu.

Žvyrių parapijos administratoriumi buvo paskirtas kun. J. Stanaitis. Nuo 1939 m. vasario 1 d. Žvyrių parapijos administratoriumi paskirtas kun. Pranas Nikštaitis, kuris paliktas administruoti ir Šilalės parapiją. J. Stanaitis toliau administravo Jurbarko parapiją.

1940 m. Raudonoji armija okupavo Lietuvą. Vokietija paskelbė savo tautiečių repatriaciją. Šia galimybe pasinaudojo ne tik vokiečių tautybės žmonės, bet ir dalis lietuvių. Jurbarko parapiją paliko ir kun. J. Stanaitis. Iš Stanaičio Jurbarko parapiją perėmė Lietuvoje pasilikęs kun. Jurgis Gavėnis (1909-1980). 1940 m. liepos 1 d. Žvyriuose dar kunigavo kun. P. Nikštaitis.

1941 m. į Lietuvą atėjus vokiečių kariuomenei, drauge su kitais Lietuvos gyventojais nukentėjo ir evangelikai. 1944 m. traukiantis vokiečių kariuomenei, daugeliui atsirado galimybė pasitraukti į vakarus ir išvengti sovietinių represijų. Dalis evangelikų parapijiečių ir kunigų šia galimybe pasinaudojo. Tačiau daug Žvyrių bei Jurbarko parapijiečių pasiliko savo gimtinėje. Su jais liko ir kun. Jurgis Gavėnis. Nuo 1945 m. balandžio 22 d. didelė dalis (apie 70 šeimų) Jurbarko ir Žvyrių parapijiečių buvo ištremta į Tadžikiją.

Po karo bažnyčios liko stovėti abejose parapijose. Taip pat abi parapijos buvo įregistruojamos. Jurbarko parapija registruota 1947 liepos 8 d. Kada registruota Žvyrių parapija, žinių neturima. Tačiau jau spalio 15 d. buvo areštuotas J. Gavėnis ir kalinamas iki 1956 m.

1952 m. Jurbarko evangelikų liuteronų bažnyčia buvo uždaryta. Žvyrių – Skirsnemunės bažnyčia tapo vienu iš evangelikų liuteronų religinių centrų, nes čia susibūrė tikintieji iš Jurbarko, Kauno, Smalininkų ir daugelio kitų vietovių, kur parapijos buvo išnaikintos.

Visą sovietmetį parapija buvo vadinama „Žvyrių – Skirsnemunės parapija". Iki 1962 m. vidurio parapiją aptarnavo kun. A. Briedis. Iki 1972 m. parapiją administravo kun. Petras Knispelis. Nuo 1972 iki 1997 m. parapijos kunigu tarnavo kun. Jonas Okas.

Nuorodos

Vikiteka: Skirsnemunės evangelikų liuteronų bažnyčia – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Skirsnemunės-Žvyrių liuteronų parapija 2010-04-09 iš Wayback Machine projekto.
Skirsnemunės parapija
Piročkinas A. "Evangelikai liuteronai". - "Jurbarkas. Istorijos puslapiai". - Pradai. - V. - 1996