Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Senovės Jemeno regionas: ḥḍRMT

Vieta	rytinis Jemenas
Tauta	Hadramiai
Sostinė

Hadramautas (: ḥḍRMT, ) – istorinis Senovės Jemeno regionas ir valstybė, buvęs dabartinio Jemeno rytinėje dalyje, iš dalies ir vakariniame Omane. Vakaruose jis susisiekė su Ausano, o vėliau Katabano karalyste. Šiaurės vakaruose jį ribojo dykuma.


Jemeno istorija

Senovės Jemenas:
Ausanas, Saaba, Mainas, Katabanas, Hadramautas
Himjaras
Aksumas > Sasanidai
Rašidunai > Omejadai > Abasidai
Zaidi imamatas ()
> > > > > Ajubidai > > > Osmanų imperija
Zaidi imamatas ()
Šiaurės Jemenas:
Osmanai > > JAR
Pietų Jemenas:
Adeno Protektoratas > PAF, PAP > PJLR
Suvienytas Jemenas

Hadramauto tauta buvo vadinama hadramiais, kurie kalbėjo .

Geografija

Hadramautas buvo didžiausias Senovės Jemeno regionas, nusidriekęs palei pietinę Arabijos pusiasalio pakrantę. Hadramauto kultūrinis ir politinis centras buvo kalnuotose vietovėse ties vadi Irma, kur koncentravosi pagrindiniai miestai, pirmiausia sostinė , tačiau Hadramautas konroliavo ilgą pajūrio ruožą, kur stipriausias uostas buvo .

Istorija

Kaip ir kitos Senovės Jemeno valstybės Hadramautas konsolidavo savo valdžią tikriausiai I tūkst. pr. m. e. pradžioje, o VIII a. pr. m. e. pastatyta sostinė . Atokesnė padėtis kitų valstybių atžvilgiu nulėmė tai, kad Hadramautas ilgai išsaugojo nepriklausomybę. Po to, kai VII a. pr. m. e. kaimyninį Ausaną nusiaubė Saabos valdovo kariuomenė, Hadramautas buvo priverstas pripažinti Saabos hegemoniją. Nepaisant to, valstybė išsaugojo nepriklausomybę, ir plėtė savo įtaką į vakarus. V a. pr. m. e. ji jau kontroliavo dabartinio Omano vakarines teritorijas, kur suklestėjo kitas svarbus uostas –

V a. pr. m. e. sugriuvus ir Saaboje prasidėjus nelaimėms, Hadramautas ėmė konkuruoti dėl prekybos su kitomis iškilusiomis Jemeno valstybėmis – Mainu ir Katabanu.

I a. pr. m. e. klajokliai himjaritai sukūrė Pirmąją Himjaro imperiją, kuri kontroliavo didžiąją dalį Senovės Jemeno. Himjarui atiteko ir vakarinės Hadramauto teritorijos, tačiau nepriklausomybė išsaugota. Kuomet II a. Himjaras subyrėjo, Hadramautas ne tik susigrąžino buvusias teritorijas, bet ir okupavo kaimyninį Katabaną, trumpam tapdamas stipriausia valstybe. Himjarui vėl sustiprėjus, IV a. Hadramautas galutinai nebeteko nepriklausomybės. Himjaro valdžioje jis išliko iki VI a., t. y. iki Aksumo imperijos įsigalėjimo.

Po islamizacijos VII a. regionas išliko kaip atskiras kultūrinis-istorinis vienetas Jemene, ir išlaikė savo pavadinimą .

Valdovai

Yada’il (apie 685 m. pr. m. e.) – kovojo su Saabos Kariba-il Vataru
Nežinomi valdovai
Šahr Alhan (apie 350 m. pr. m. e.)
Malik Karib
Yada’il Bay’in I
Yitha’il (340–320 m. pr. m. e.)
Tikriausiai priklausė Katabanui: 320–150 m. pr. m. e.
'Il’add Yalut (I a. pr. m. e.)
??
Rabb Šams I (110–125 m.)
Yada’il Bay’in II (125–150 m.)
Yada’ab Gailan I (150–160 m.)
‘Ilriam Yadum (160–170 m.)
Rabb Šams II (170–190 m.)
‘Illazz (190–200 m.)
‘Illazz Yalut ben Amhadar (200–230 m.)
?
Yada’ab Gailan II ben Umain (260–280 m.)
Yada’il Bay’in III (280–300 m.)
Šarakhil (300-c. 320 m.)
Rabb Šams III (300-)

Vikiteka: Senovės Hadramautas – vaizdinė ir garsinė medžiaga