Senovės Jemeno regionas QTBNVieta pietinis JemenasTauta KatabaniaiSostinė Katabanas QTBN arab قتبان Qataban istorinis Se

Senovės Jemeno regionas: QTBN

Vieta	pietinis Jemenas
Tauta	Katabaniai
Sostinė

Katabanas (: QTBN, , arab. قتبان Qataban) – istorinis Senovės Jemeno regionas ir valstybė, buvęs dabartinio Jemeno pietuose, su kultūriniu politiniu centru vadi Baihan. Iki V a. pietuose jis susisiekė su Ausano karalyste, kurią vėliau užkariavo, šiaurės vakaruose – su Saaba, o rytuose – su Hadramautu. Šiaurėje jį ribojo dykuma.


Jemeno istorija

Senovės Jemenas:
Ausanas, Saaba, Mainas, Katabanas, Hadramautas
Himjaras
Aksumas > Sasanidai
Rašidunai > Omejadai > Abasidai
Zaidi imamatas ()
> > > > > Ajubidai > > > Osmanų imperija
Zaidi imamatas ()
Šiaurės Jemenas:
Osmanai > > JAR
Pietų Jemenas:
Adeno Protektoratas > PAF, PAP > PJLR
Suvienytas Jemenas

Katabano tauta buvo vadinama katabaniais, kurie kalbėjo .

Geografija

Katabano kultūrinis ir politinis centras buvo kalnuotose vietovėse ties vadi Baihan, kur koncentravosi pagrindiniai miestai, pirmiausia . Nuo V a. pr. m. e. Katabano teritorija siekė Adeno įlanką, tačiau stipresnių uostų valstybė nevaldė.

Istorija

Kaip ir kitos Senovės Jemeno valstybės Katabanas konsolidavo savo valdžią tikriausiai I tūkst. pr. m. e. pradžioje, o VIII a. pr. m. e. pastatyta sostinė . Iš pradžių valstybė buvo stelbiama piečiau buvusio Ausano, tačiau po to, kai VII a. pr. m. e. Ausaną nusiaubė Saabos valdovo kariuomenės, šis prarado įtaką ir ilgainiui absorbuotas Katabano, kuris taip gavo priėjimą prie jūros.

Nuo VIII a. pr. m. e. Saabai tapus stipriausia valstybe Senovės Jemene, įgijusia hegemoniją kitų atžvilgiu, Katabanas buvo priverstas pripažinti jos viršenybę, tačiau neretai sukildavo. Tik V a. pr. m. e. sugriuvus ir Saaboje prasidėjus nelaimėms, Katabanas vėl tapo stipria jėga, ypač įsigalėjusia paskutiniaisiais amžiais pr. m. e.

I a. pr. m. e. klajokliai himjaritai, užėmę Saabą, neilgai trukus užkariavo ir Katabaną, taip sukurdami Pirmąją Himjaro imperiją. Katabanas trumpai išsivadavo II a., bet po keliasdešimties metų buvo bėl okupuotas, šį kartą vakarinio kaimyno Hadramauto. III a. regionas vėl perėjo Himjaro valdžion, kur išliko iki VI a., t. y. Aksumo imperijos įsigalėjimo regione.

Valdovai

Vardas	Data	Pastabos
	VIII a. pr. m. e.
Nežinoma seka


	apie 375 m. pr. m. e.	užpuolė Saabą

		Pirmasis tituluojamas

	apie 220–205 m. pr. m. e.

		Paskutinis tituluojamas mukaribu
Nežinoma seka





	apie 80 m. pr. m. e.
Nepriklausomos karalystės pabaiga. Užkariautas Himjaro.

	apie 45–65





	apie 140 m.
	apie 160 m.

Nuorodos

Korotayev A. Socio-Political Conflict in the Qatabanian Kingdom? (A preliminary re-interpretation of the Qatabanic inscription R 3566). Proceedings of the Seminar for Arabian Studies 27 (1997): 141–158.