Zaidi imamatas

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Zaidi imamatas – teokratinė valstybė, egzistavusi dab. Jemeno teritorijoje 897–1962 m. Nuo 1918 m. Imamatas buvo dalis. Per ilgą istoriją valstybė nuolat keitė savo teritoriją, ir tam tikrais laikotarpiais egzistuodavo tik virtualiai, tačiau tęstinumą išlaikydavo.

Zaidi Imamatas
nebėra
← 897 – 1962 →
Sostinė	Saada
Valdymo forma	Teokratija
Imamas
897-1570
1597-1918
Istorija
- Įkurtas	897 m.
- Tapo respublika	1962 m.

Istorija

Rasidai

Pagrindinis straipsnis – .

Valstybės įkūrimui prielaidas sudarė sekta, IX a. įsitvirtinusi Jemeno kalnuotose teritorijose. 898 m. jų lyderis, kilęs iš Medinos, al-Hadi ila’l-Haqq Yahya bin al-Husayn bin al-Qasim ar-Rassi suvienijo daugybę aukštikalnių klanų, ir įkūrė Imamatą. Jo dėka zaidizmas stipriai įsitvirtino ir suklestėjo šalyje.

Naujai įkurta dinastija vienybę sugebėjo išlaikyti neilgai. 934 m. šalis vėl suskilo tarp atskirų genčių. Nuo tada imamate nebuvo valdžios paveldėjimo principo, imamais buvo skiriami įvairūs nariai, galintys įrodyti įpėdinystę nuo pirmojo imamo. Tai labai sunkino valstybės valdymą, ne kartą imamatas buvo suskilęs, egzistavo laikotarpiai be imamo (pvz., 1066–1138), ar egzistuodavo keletas konkuruojančių imamų (pvz., 1436–1522).

Jemeno istorija
Senovės Jemenas:
Ausanas, Saaba, Mainas, Katabanas, Hadramautas
Himjaras
Aksumas > Sasanidai
Rašidunai > Omejadai > Abasidai
Zaidi imamatas ()
> > > > > Ajubidai > > > Osmanų imperija
Zaidi imamatas ()
Šiaurės Jemenas:
Osmanai > > JAR
Pietų Jemenas:
Adeno Protektoratas > PAF, PAP > PJLR
Suvienytas Jemenas

Netgi didžiausio išsiplėtimo laikais Imamatas valdydavo tik Aukštutinį Jemeną, t. y. šiaurinę kalnuotą jo dalį. Greta jo visada egzistavo kitos, pasaulietinės (ir dažniausiai sunitų) dinastijos, valdžiusios Žemutinį Jemeną pietuose. Kai kurios jų, ypač stiprios, sugebėdavo pajungti Imamatą savo valdžiai, bet niekada jo nesunaikino. Tarp jų buvo (1047–1138), (1229–1454), (1454–1517).

XVI a. Imamatą kalnuose valdė Rasidų Sharaf ad-Din atšaka (1507–1572). Šie imamai labai atkakliai priešinosi turkams, bet 1569–1570 m. patyrė ne vieną pralaimėjimą, o 1585 m. suimtas paskutinis galimas pretendentas į Imamato sostą. Taip buvo pabaigta Rasidų dinastija.

Kasimidai

Pagrindinis straipsnis – .

Pačioje XVI a. pabaigoje kilus pasipriešinimui, kalnuose iškilo naujas imamas – (1597–1620 m.), kuris išvarė turkus iš kalnuotos krašto gilumos ir atkūrė imamato nepriklausomybę. Jo įkurta imamų dinastija žinoma kaip Kasimidai. Jo įpėdiniai tęsė tėvo užkariavimus, vienu metu visiškai išstumdami turkus iš krašto ir užvaldydami Pietinį Jemeną. Atnaujintame Imamate buvo nustatyta paveldėjimo tvarka, o imamai tapo daugiau ne religiniais, o kariniais vadais, kai kurie jų net nesilaikydavo religinių reikalavimų.

Nuo XIX a. pradžios Imamatas labai nusilpo, subiro į atskirus sultonatus, ir iš trijų pusių patyrė grėsmes. Šiaurėje skverbėsi nauja agresyvi sekta vahabitai, pietuose įsitvirtino britai, užėmę Adeno uostą ir kūrę čia Adeno Protektoratą. Vakaruose vėl sustiprėjo Osmanai, kurie 1834 m. įsitvirtino pajūryje, o 1872 m. užėmė Imamato sostinę Saną.

Nuo tada imamai išlaikė tik religinę valdžią, kol 1918 m. vėl buvo išvyti turkai, ir įkurta . Joje imamai konsolidavo religinę ir politinę valdžią, skelbdavosi kartu ir karaliais (melikais).

Imamatas oficialiai buvo panaikintas 1962 m., Šiaurės Jemeną paskelbus respublika.