Senovės norvegų kalba

Senovės skandinavų kalba
Kalbama	Skandinavija, Islandija, Grenlandija, Farerai, Škotija, Airija, Anglija ir Velsas, Meno Sala, Normandija, Vinlandas
Kalbančiųjų skaičius	0
Kalbos išnykimas	Iki XIV a. evoliucionavo į įvairias šiaurės germanų kalbas
Kilmė	Indoeuropiečių prokalbė  Germanų prokalbė  Germanų kalbos   Šiaurės germanų kalbos    Senovės skandinavų kalba
Rašto sistemos	Runos, vėliau lotynų abėcėlė (
Kalbos kodai
ISO 639-2	non
ISO 639-3	non

Senovės skandinavų kalba, arba senovės norvegų kalba, – šiaurės germanų kalba, apytiksliai iki 1300 m. vartota Skandinavijos gyventojų. Kalba maždaug aštuntame amžiuje išsivystė iš skandinavų prokalbės, kuri savo ruožtu kilusi iš germanų prokalbės. Po vikingų eros palaipsniui evoliucionavo į dabartines šiaurės germanų kalbas: islandų, Farerų, norvegų, švedų, danų.

Nuorodos

Wikimedia Incubator

Vikipedijos projektas Senovės skandinavų kalba vikiinkubatoriuje

• Lietuviškas senosios skandinavų kalbos vadovėlis
• Senoji skandinavų kalba pradedantiesiems
• Senoji skandinavų kalba tinkle 2006-06-19 iš Wayback Machine projekto.