Salako senosios žydų kapinės

Salako senosios žydų kapinės
Žydų kapinės Salake
Salako senosios žydų kapinės
Koordinatės	55°35′15″š. pl. 26°09′14″r. ilg. / 55.587502°š. pl. 26.153834°r. ilg. / 55.587502; 26.153834
Vieta	Zarasų rajono savivaldybė
Seniūnija	Salako seniūnija
Plotas	14 953 m²
Registro Nr.	u.k. 20583 / L981

Salako miestelio senosios žydų kapinės – neveikiančios žydų kapinės Zarasų rajone, Salako miestelio šiaurės rytiniame pakraštyje, miške tarp tarp kelio    Zarasai–Kopūstinė–Tumiškė–Salakas  ir vakarinės Luodžio ežero pakrantės. Kapinės prižiūrimos, pažymėtos informacine lenta ir stambiu atminimo akmeniu su Dovydo žvaigžde. Patenka į Gražutės regioninio parko pėsčiųjų trasą „Briedžių takai“.

Salako kapinės paskelbtos nacionalinės reikšmės kultūros paminklu.

Istorija

Kada įkurtos Salako žydų kapinės nėra žinoma. Jos paminėtos 1936 m. vykusios vasaros ekspedicinės muziejininkų kelionės Rytų Lietuvoje metu:

„Žydų kapinės apaugusios pušynėliu ir apleistos. Senieji paminklai – paprasti, neapdirbti akmenys – ir kerpėmis apaugę, be pagražinimų. Tik vėlybesnio laikotarpio pasitaiko į akmenis iškalti šioki toki ornamentai arba simboliai iš žydų religijos, bet forma veik visų vienoda, paprasčiausia. Apie 10 paminklų turi tam tikrų pagražinimų.<...> Naujesnieji žydkapių paminklai neturi muziejinės vertės. Ant daugelio antkapių ir prie tam tikro stulpelio prikalta įvairiausių juodų šukių ir kitokių indų arbą jų dalys, puodeliai sudaužyti ir kiti indai sugedę pamesta. Paklausiau čia pat esantį seną žydą, ką tatai senų indų liekanos reiškia, tai jis paaiškino, kad tatai rodą, jog šis kapas neturi savo užrašo, o tie indai tai tik dėl „znoko“ padėti yra“.

Kapinėse nebelaidojama nuo 1941 m., kuomet tų metų vasarą Salako miestelio žydai žuvo sušaudyti Sungardų ir Paežerės kaimuose, Krakynės miške.

1991 m. kapinių pradžioje pastatytas paminklas su Dovydo žvaigžde. Ant masyvaus akmens padarytas įrašas hebrajų ir lietuvių kalbomis: „Senosios žydų kapinės. Tebūna šventas mirusiųjų atminimas“. 1995 m. kapinės buvo išvalytos ir sutvarkytos. 2001 m. kapines įregistravo Regina Kopolevič. 2009 m. kovo mėn. sudaryti palaidotųjų sąrašai. 1805-1940 m. palaidojimų dokumentų sudarymą finansavo Marija Kranė savo anytos Rozos Kranės (Brachman), 1910 m. gimusios Salake, garbei.

Kapinės

Kapinės užima 14 953 m² plotą. Kapinių teritorija apaugusi mišku, kuriame padrikai išsidėstę antkapiniai paminklai su iškaltais įrašais hebrajų rašmenimis. Daugiausia granitinių, bet yra ir keli betoniniai paminklai. Jų daugiau susitelkę rytinėje kapinių dalyje. Yra pakrypusių, nuvirtusių ar susmegusių į žemę paminklų ir jų fragmentų. Jų priskaičiuojama apie 570. Antkapiniuose hebrajų užrašuose iškalti vardai, tėvų vardai, mirimo datos pagal žydų kalendorių. Daugelyje paminklų vardai nebeįskaitomi.

Kapinių teritorijoje yra nedidelių įdubimų, griovių, išlikę akmens mūro tvoros likučiai. Šios žydų kapinės pratęsia istorinių struktūrų, erdvių formavimo tradicijas. Antkapiai ir kapai orientuoti Jeruzalės kryptimi, papuošti Dovydo žvaigždės simboliu. Taip pat antkapiuose sutinkama menoros ženklo raižinių. Salake laidojant ant žydo kapo buvo statomas tradicinis paminklas maceiva, daugiausia arkos pavidalo. Tokių paminklų viršuje iškaltos dvi hebrajiškos raidės P ir N, reiškiančios „po nikbar“ („čia palaidotas“).

Šaltiniai

1. Maršrutas „Briedžių takais“ grazute.lt
2. „Salako mstl. žydų senosios kapinės“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
3. 1936 m. vasaros ekspedicinė muziejininkų kelionė Rytų Lietuvoje. 281 psl. 2020-07-24 iš Wayback Machine projekto.
4. Salako miestelio senosios žydų kapinės zarasu-zydai.lt
5. Salako senosios žydų kapinės visitzarasai.lt