Luodis

Luodis – ežeras šiaurės rytų Lietuvoje, Zarasų rajone (Ignalinos rajono paribyje), 12 km į vakarus nuo Visagino; vienas didžiausių Lietuvos ežerų (6-asis pagal dydį).

Luodis
Vieta	Zarasų raj.,  Lietuva
Plotas	12,923 km²
Kranto linijos ilgis	33,43 km
Kilmė	Ledyninis
Vidutinis gylis	6,7 m
Didžiausias gylis	18,4 m
Įteka	Šventoji, Ld-1, Ld-2, Ld-3, Ld-4, Ld-5, 15 bevardžių upelių
Išteka	Šventoji
Luodis
Koordinatės	55°35′00″ š. pl. 26°12′46″ r. ilg. / 55.58333°š. pl. 26.21278°r. ilg. / 55.58333; 26.21278
Vikiteka	Luodis

Geografija

Priešingame krante – Salako bažnyčios bokštas

Pakrantė ankstyvą pavasarį (nuo Dumblynės pusės)

Ežero ilgis iš šiaurės rytų į pietvakarius 6,32 km, plotis iki 4,73 km. Altitudė 149,4 m. Ežero gylis siekia 18,4 m. Luodyje yra 2 didelės salos – Juodasis Astravas (10 ha) (arba Krutamoja – pasakojama, kad anksčiau čia gyvenę žmonės daug dirbo) ir Sadausko (7,86 ha) – ir 4 mažesnės: Pilelė (0,2 ha), Kanapinė (0,05 ha) ir 2 bevardės (0,19 ha ir 0,15 ha). Bendras salų plotas – 18,45 ha. Kranto linija (jos ilgis su salų kranto linijomis 33,43 km) vingiuota, gausu didelių įlankų (pietinėje dalyje Raudonojo tiltelio, Kanapinio, Juodoji, šiaurinėje – Dumblynės), pietryčiuose yra siaura ir ilga įlanka (Plavėjų arba Kopto). Iš pietų pusės link ežero centro įsiterpia Žvėrinčiaus rago kyšulys. Ežero krantai daugiausia aukšti ir statūs, ardomi vandens, tik įlankų galai žemi ir pelkėti. Luodis telkšo ledyninės kilmės duburyje, kurio dugne yra daubų ir seklumų. Palei salas ežeras visai negilus – apie 1–1,5 m, kitur gilesnis. Dugną dengia sapropelingas ir karbinatingas dumblas, o įlankose – gėlavandenė klintis. Plati atabrado juosta padengta smėliu ir gargždu.

Pro ežerą prateka Šventosios upė, į ežerą įtekanti šiaurės rytuose ir čia pat, už kelių šimtų metrų, iš jo ištekanti.

Biologija

Luodžio atabrade auga meldų, nendrių juostos, prie įlankų veši vandens lelijos, pietrytinėje įlankoje – maurabragiai ir elodėjos. Praktiškai iš visų pusių ežerą supa Alaunės, Giteniškės, Dumblynės, Tumiškės, Sausašilio miškai. Pietinėje pakrantėje vietomis plyti pievos ir dirbami laukai.

Ežere pagaunama stambių lydekų ir karšių. Karšius dažniausiai gaudo prie salų. Lydekos gerai kimba ant gylių perkritimų ir netoli Šventosios intako. Taip pat pagaunama stambių kuojų bei raudžių, tinkamiausia vieta joms gaudyti 3 m gylyje, didžiausi laimikiai pagaunami aplink vandens augalų sąžalynus, esančius toliau nuo kranto.

Reikšmė

K. Būgos nuomone, Luodžio pavadinimas sėliškos kilmės. Ežeras patenka į Gražutės regioninį parką. Ežero vakarinėje pakrantėje yra Salako miestelis; kiti kaimai prie Luodžio: Sabalunkos, Luodžiai, Luodkos, Paluodė, Plavėjai, Žagarinė, Marceliškis, Dumblynė. Veikia 3 kaimo turizmo sodybos. Pietine pakrante eina kelias  179  Dusetos–Degučiai–Dūkštas . Rytiniu krantu eina riba su Ignalinos rajonu.

Ežerėvardis laikomas finizmu iš est. lot 'rutulys' ar lyv. luod 'šiaurės vakarai'. Panašaus pavadinimo ežerų yra, pvz., Estijoje (Loodi järv).

Šaltiniai

1. Luodis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 665
2. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981. // psl. 199