Rusios kunigaikštystės

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Rusios kunigaikštystės – valstybiniai dariniai, atskilę nuo Kijevo Rusios, egzistavę Rytų Europoje, dab. Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos teritorijose XI–XVI a. Dar vadinamos rusų kunigaikštystėmis, rytų slavų kunigaikštystėmis. Jos atsirado nusilpus Kijevo Rusiai, o išnyko prijungtos prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės XIV–XV a. arba prie Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės XVI a.

Rusijos istorija
:
Naugardo Rusia, Rusios kaganatas
Kijevo Rusia (Riurikaičiai)
Rusios kunigaikštystės:
Naugardas, Pskovas, Vladimiras-Suzdalė
Mongolų imperija ()
Maskvos Didžioji Kunigaikštystė
Romanovų dinastija
Rusijos imperija
Rusijos revoliucijos:
1905–1907 m., Vasario, Spalio
Rusijos pilietinis karas
(Rusijos TFSR)
Rusija
Rusijos istoriniai regionai:
Rusia, Karelija, Ingrija, Zavoločjė, Permė, , Jugra, Pavolgys, Ponto stepė,

Susiformavimas

Tradiciškai kunigaikštysčių atsiradimo metais laikomi 1054 m., kuomet Kijevo Rusios kunigaikštis Jaroslavas Išmintingasis padalijo šalį savo sūnums, sukurdamas vadinamąsias žemes. Tačiau sąlygos tam formavosi gerokai anksčiau, ir jau Jaroslavo laikais kai kurios Rusios dalys turėjo savarankiškumą ir savivaldą. Tarp tokių dalių buvo Naugardo žemė, vėliau tapusi Naugardo respublika ir Polocko žemė.

1054 m. Jaroslavas padalijo Rusią savo penkiems sūnums, kas davė pradžią pirmosioms kunigaikštystėms:

• Viačeslavas gavo Smolensko žemę;
• Igoris gavo Haličo-Voluinės žemę;
• Vsevolodas gavo Perejeslavlio žemę ir Rostovo-Suzdalės žemę;
• Sviatoslavas gavo Černigovo žemę;
• Iziaslavui liko Kijevo žemė

Galima sakyti, kad šie pradiniai teritoriniai vienetai davė pradžią formuotis smulkesnėms kunigaikštystėms.

Kunigaikštystės

Rusios kunigaikštystės XI a., formavimosi laikotarpiu

Kunigaikštysčių skaičius nuolat augo, tačiau pirminis padalinimas XI a. vid. į žemes išliko. Nepaisant susiskaldymo žemių viduje, taip vadinamosios dalinės kunigaikštystės išlaikė bendrą tapatumą ir neretai kartu stodavo prieš bendrą priešą iš kitos žemės.

Naugardo žemė (IХ a.–1478)

Pagrindinis straipsnis – Naugardo kunigaikštystė.

Viena savarankiškiausių kunigaikštysčių, įkūrusi respublikinę valdymo santvarką. 1348 m. nuo jos atskilo ir savo respubliką sukūrė Pskovas.

Polocko žemė (960–1307/1399)

Pagrindinis straipsnis – Polocko kunigaikštystė.

Apėmė didžiąją dalį dabartinės Baltarusijos, su sostine Polocku. 1101 m. ji suskilo į 5-7 smulkesnes kunigaikštystes, kurių svarbiausios buvo Vitebsko, Minsko, Iziaslavo, Drucko ir kitos. Pradedant XIII a. viduriu, buvo absorbuotos LDK.

Kijevo žemė (1132–1471)

Pagrindinis straipsnis – Kijevo kunigaikštystė.

Apėmė visą dabartinę centrinę Ukrainą, ir jos valdovai nominaliai buvo laikomi visos Rusios valdovais. XIV a. prijungta prie LDK.

Smolensko žemė (990–1404)

Pagrindinis straipsnis – Smolensko kunigaikštystė.

Apėmė dabartinę rytų Baltarusiją ir dalį Rusijos. XIV a. prijungta prie LDK.

Haličo-Voluinės žemė (1199–1349)

Pagrindinis straipsnis – Haličo-Voluinės kunigaikštystė.

Vakariausios Kijevo Rusios žemės, prisiglaudusios prie Lenkijos dabartinėje vakarinėje Ukrainoje. Prijungtos prie LDK.

Perejaslavlio žemė (1054–1239)

Pagrindinis straipsnis – Perejaslavlio kunigaikštystė.

Rostovo-Suzdalės žemė (1125–1362)

Pagrindinis straipsnis – Rostovo-Suzdalės kunigaikštystė.

Būsimosios Rusijos valstybės branduolys dabartinės Rusijos teritorijoje. Šioje teritorijoje gimė daug stiprių kunigaikštysčių, tokių, kaip , Vladimiro kunigaikštystė, , , Tverės kunigaikštystė, Maskvos kunigaikštystė.

Černigovo žemė (1024–1330)

Pagrindinis straipsnis – Černigovo kunigaikštystė.

Dabartinė rytų Ukraina. Greitai juo jos atsiskyrė Riazanės kunigaikštystė. Černigovo žemės buvo nusiaubtos mongolų, o vėliau užimtos LDK.

Nunykimas