Rostovo-Suzdalės kunigaikštystė

Vladimiro-Suzdalės kunigaikštystė (rusų kalba: Влади́миро-Су́здальское кня́жество) – Rusios kunigaikštystė, gyvavusi X – XIII a. amžiuose Volgos-Okos tarpupyje.

Влади́миро-Су́здальское кня́жество Vladimiro-Suzdalės kunigaikštystė
1239-1389 Aukso Ordos vasalė
← 1157 – 1389 →
Location of Rusios kunigaikštystės XI a.
Sostinė	Didysis Rostovas, Suzdalė, Vladimiras
Kalbos	senoji rusų ir senoji slavų
Valdymo forma	Monarchija
Didysis kunigaikštis
1168–1174 (pirmas)	Andrėjus Bogoliubskis
1363–1389 (paskutinis)	Dmitrijus Donietis
Era	Viduramžiai
- Atskilo nuo Perejeslavlio	1157 m., 1157
- Prijungta prie Maskvos	1389 m.

Tai buvo didžiausia šiaurės rytų Rusios kunigaikštystė. Pagrindiniais jos centrais buvo Didysis Rostovas, Suzdalė, Vladimiras (visi šie miestai savo laiku buvo kunigaikštystės sostinėmis).

Skirtingais laikotarpiais šio politinio vieneto statusas ir pavadinimas skyrėsi. IX–XI a teritorija buvo žinoma kaip Rostovo žemė, XI a. vid. – 1157 m. Rostovo-Suzdalės kunigaikštystė, o nuo XIII a. vidurio – Vladimiro Didžioji kunigaikštystė.

Įkūrimas

Ją įkūrė Naugardo slavėnai ir krivičiai merių žemėse, kolonizuotose X a. pab., kurios buvo vadinamos zalesje (t. y. "už miško").

Pirmieji žymesni šios valstybės valdovai buvo Vladimiro Monomacho sūnus (valdė 1093 – 1125 m.) ir Jurijus Dolgorukis (1125 – 1157 m.), šiam valdant kunigaikštystė tapo nepriklausoma nuo Kijevo Rusios.

Klestėjimas

Vladimiro Dievo Motina

XI–XII a. valstybės žemės plėtėsi, įkurti nauji miestai. 1157 – 1174 m. valdęs Andrejus Bogoliubskis pradėjo tituluotis didžiuoju kunigaikščiu (XIII–XIV a. Vladimiro didžiojo kunigaikščio titulas buvo aukščiausias šiaurės rytų Rusijoje). 1299 m. Vladimiro-Suzdalės kunigaikštystė tapo visos Rusios religiniu centru. 1169 – 1170 m. į jo valdžią pateko Kijevas ir Naugardas, Kijevo miesto reikšmė sumenko, o iškilo Vladimiras. Klestėjo amatai, architektūra, dailė.

Valstybė labiausiai iškilo valdant Vsevolodui Didžiajam Lizdui (1176–1212 m.) ir jo palikuonims, tuomet Vladimiro-Suzdalės įtakoje buvo Riazanė, Naugardas, Černigovas, kuriam laikui ir Haličas, Smolenskas.

Po Vsevolodo mirties jo sūnums atskirtos (1207 m.) ir Suzdalės kunigaikštystė (1217 m.).

Skaidymasis ir nuosmukis

1238 m. valstybę nusiaubė ir užėmė Aukso Orda, kuri sunaikino didžiausius miestus. Vsevolodo sūnus pralaimėjo ir buvo užmuštas kare su mongolais. Po jo mirties 1243 m. Vladimiro sostą užėmė brolis Jaroslavas. Jis buvo priverstas pripažinti Aukso Ordos viešpatavimą. Nors 1262 m. Vladimiro kunigaikštis Aleksandras Neviškis sumušė mongolus, jo pergalė buvo laikina.

Po šių istorinių kataklizmų kunigaikštystė subyrėjo į keliolika dalinių kunigaikštysčių. Tai buvo: , , , , Maskvos, Perejeslavo, , , Suzdalės, Tverės, , ir kunigaikštystės. Jos buvo nepriklausomos, tačiau formaliai virš jų valdžią visada turėjo vienas kunigaikštis, skiriamas Aukso Ordos ir tituluojamas Vladimiro didžiuoju kunigaikščiu. Tačiau jie ilgainiui ėmė reziduoti savo kunigaikštysčių sostinėse, o ne Vladimire.

Nuo 1325 m. regione galiausiai įsigalėjo Maskvos didžioji kunigaikštystė.

Vladimiro-Suzdalės kunigaikštystėje pradėjo formuotis didžiarusių tautybė, jos kunigaikščiai pirmieji ėmė vienyti Rusios žemes, o valstybės vakarinėje dalyje įkurta Maskva iškilo XV a. ir tęsė žemių vienijimą

Šaltiniai

1. Vladimiro-Suzdalės kunigaikštystė. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 330 psl.