Perejeslavlio kunigaikštystė

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Šis straipsnis apie istorinę valstybę dabartinėje Ukrainoje. Apie kunigaikštystę dab. Rusijos teritorijoje skaitykite straipsnyje .

Perejaslavlio kunigaikštystė (ukr. Переяславське князівство) – Rusios kunigaikštystė, gyvavusi XI–XIV amžiais dabartinės Ukrainos pietryčių teritorijoje. Kunigaikštystė buvo įsikūrusi ir kitų upių baseine, ir prisiglaudė prie Ponto stepės, kuri driekėsi pietuose ir skyrė nuo Juodosios jūros.

Переяславське князівство Perejaslavlio kunigaikštystė
Aukso Ordos vasalė 1239–1363
← 1024 – 1363 →
Location of Rusios kunigaikštystės XI a.
Sostinė
Kalbos	senoji slavų
Valdymo forma	Monarchija
Perejaslavlio kunigaikščiai
988—1010 (pirmas)	Jaroslavas Vladimirovičius
1206–1213	Sviatoslavas Vsevolodovičius
Era	Viduramžiai
- Atskilo nuo Kijevo	1024 m., 1024
- Prijungta prie LDK	1363 m.

Raida

Perejaslavlio kunigaikštystė formavosi pietryčiausiose Rusios žemėse ir šis regionas buvo svarbiausias forpostas kovojant su stepių klajokliais. Nuo maždaug IX a. ši teritorija priklausė Kijevo Rusiai. Nepriklausoma kunigaikštystė įsikūrė po Jaroslavo mirties Rusią padalinus tarp sūnų. Vsevolodas Jaroslavičius oficialiai tapo pirmuoju Perejaslavlio kunigaikščiu (1054–1073) ir Riurikaičių Perejaslavlio linijos pradininku. Tuo metu Perejaslavlis kartu valdė ir būsimąją Rostovo žemę.

Istorija lėmė, kad pasibaigus vietinei Kijevo dinastinei linijai, Perejaslavlį valdantys kunigaikščiai užimdavo Kijevo sostą. Tai padarė jau pirmasis Perejaslavlio kunigaikštis (Kijevą su pertrauka valdė 1076–1093 m.), vėliau – jo sūnus Vladimiras Monomachas (Kijevą valdė 1113–1125). Todėl kunigaikštystė ilgainiui tapo svarbiu laipteliu į Kijevo kunigaikščius, ir dėl jos buvo labai daug varžomasi.

1140 m. Vsevolodas Olgovičius (Černigovo linija) bandė užimti kunigaikštystę, tačiau joje išlaikyta vietinė kunigaikščių linija – Monomachai. Nepaisant to, 1132–54 m. vyko arši kova tarp Monomacho vaikaičių, ir per tą trumpą laiką kunigaikštystėje pasikeitė daug valdovų. Valdant vėlesniems įpėdiniams nusistovėjo dinastinė tvarka.

1168 m. kunigaikštystė galutinai suskilo į dvi dalis, kuomet rytinės dalys suformavo Rostovo žemę. Jos pradininkas buvo Vladimiro Monomacho anūkas Andrejus Bogoliubskis.

Apie 1238 m. Perejaslavlis buvo nusiaubtas Aukso ordos ir niekada nebeatsigavo. Čia įsigalėjo mongolų vietininkai. Po šimto metų nusilpusią kunigaikštystę užėmė LDK. Atrodo, kad ilgainiui kunigaikštystės žemės įjungtos į Kijevo vaivadiją.