Rabinų seminarija

Rabinų seminarija, taip pat žinoma kaip žydų seminarija, žydų mokykla – žydų švietimo įstaiga, skirta mokyti rabinus. (Kai kuriais atvejais „žydų seminarija“ gali reikšti ir mokyklą.) Nors rabinai šimtmečius buvo judaizmo dalis, rabinų atskiromis institucijomis tapo tik XIX a. pirmoje pusėje.

Berlyno rabinų seminarija, 25-erių metų veiklos sukaktis, 1898 m.

Istorija

Budapešto rabinų seminarija (2018)

Šiandien rabinų seminarijos skiriasi nuo kitų žydų švietimo įstaigų dėl  – žydų šviečiamojo sąjūdžio – įtakos. Iki šio sąjūdžio į rabinus būdavo įšventinama ješivose, būsimieji rabinai jose turėdavo išeiti intensyvų studijų kursą, daugiausia dėmesio skirdami Talmudo ir halachų raštams. Rabinų seminarijų raida buvo prieštaringa, nes šios naujos institucijos kartu su rabinų įšventinimu turėjo suteikti pasaulietinį laipsnį, todėl kai kurie tai vertino kaip erezijos ir asimiliacijos skatinimą.

Pirmosios rabinų seminarijos 1829 m. buvo įsteigtos Paduvoje ir Mece, tačiau 1859 m. jos persikėlė į Paryžių (Séminaire israélite de France). Rusijos imperijoje vykdant pavaldinių žydų akultūraciją, 1847–1873 m.buvo atidarytos Vilniaus ir Žytomyro rabinų seminarijos. 1854 m. Breslaujoje įkurta žydų teologijos seminarija.

Kaip minėta, šios seminarijos atsirado dėl žydų šviečiamojo sąjūdžio (haskalos) įtakos, šį sąjūdį pradėjo Berlyno filosofas . Sąjūdis kilo reikalaujant emancipacijos ir lygybės, tačiau tai pasiekti buvo įmanoma tik tada, jei žydai atsivers mokslui, visuomenėms ir kultūroms, kuriose jie gyveno. Maždaug tuo pačiu laiku tyrimų objektu tapo pats judaizmas: jo istorija, šaknys, dvasiniai pagrindai ir sąsajos su kitomis religijomis. Ypač rabinai, turintys atitinkamą pasaulietinį išsilavinimą, į žydų visuomenę turėjo nešti Švietimo idėjas. Taip pat buvo svarbu atmesti antisemitinius kaltinimus.

Nors dauguma ankstyvųjų rabinų seminarijų, išskyrus Budapešto, tapo Holokausto arba komunistinės diktatūros aukomis, po karo buvo įkurta nemažai naujų seminarijų, ypač Europoje ir Šiaurės Amerikoje. kolegija Potsdame, atidaryta 2000 m. lapkričio 12 d., buvo pirmoji po Holokausto naujai įkurta rabinų seminarija žemyninėje Europoje. Naujoji Berlyno rabinų seminarija įsteigta 2009 m.

Išnašos

1. „Cantor | Berklee“. www.berklee.edu (anglų). Nuoroda tikrinta 2024-11-18.
2. Ulmer, Rivka (2010-09-13). Rabbinic Judaism (Report) (anglų). Oxford University Press. doi:10.1093/obo/9780195393361-0103. Nuoroda tikrinta 2024-11-18.
3. Diner, Hasia; Krah, Markus; Rabin, Shari; Schwartz, Yitzchak; Thulin, Mirjam; Czendze, Oskar; Schmidt, Imanuel Clemens; Cooperman, Jessica; Gallas, Elisabeth; Rürup, Miriam; Heyde, Jürgen; Meyer, Thomas; Ries, Rotraud; Ullrich, Anna; Geißler-Grünberg, Anke (2021). „PaRDeS: Journal of the Association for Jewish Studies in Germany = Foreign Entanglements: Transnational American Jewish Studies“. PaRDeS: Journal of the Association for Jewish Studies in Germany (27): 53–54. doi:10.25932/publishup-51933. ISSN 1614-6492.
4. Bowker, John (2003-01-01), Rabbinical seminaries, Oxford University Press, doi:10.1093/acref/9780192800947.013.5898, . Nuoroda tikrinta 12 rugsėjo 2024 
5. Werblowsky, R. J. Zwi; Wigoder, Geoffrey, eds. (1997). The Oxford dictionary of the Jewish religion (anglų). New York: Oxford University Press. pp. 569–570. ISBN .
6. Matthias Morgenstern: Rabbinerseminar. In: Dan Diner (Hrsg.): Enzyklopädie jüdischer Geschichte und Kultur (EJGK). t. 5: Pr–Sy. Metzler, Stuttgart/Weimar 2014, , pp. 79–83.
7. Das erste nach dem Holocaust Deutschlandradio.de (2000-11-13), Nuoroda tikrinta 2024-11-19.