Ješiva judaizmo dvasinė seminarija Dažniausiai joje mokosi vaikinai ir vyrai kartais moterys Iki II pasaulinio karo Liet

Ješiva – judaizmo dvasinė seminarija. Dažniausiai joje mokosi vaikinai ir vyrai, kartais moterys. Iki II pasaulinio karo Lietuvoje buvo 10 ješivų Vilniuje bei keletas ješivų kituose miestuose.

Buvusios ješivos Talmud Tora pastatas Vilniuje

Tipai

Ješivos įvairiais laikotarpiais buvo įvairių tipų: gaoninės, post-gaoninės, lietuviškosios, hasidinės, sephardikinės, konservatyviosios, nondenominationalinės, reformatinės, šiuolaikinės ortodoksinės.

Lietuviškos ješivos

Organizuotą Toros mokymą revoliucionizavo rabinas Chaimas Voložinas, Vilniaus Gaono mokinys (vienas įtakingiausių XVIII a. judaizmo lyderių). Jo nuomone, tradicinės priemonės negalėjo patenkinti tuos, kurie ieškojo labiau intensyvių Toros mokymų.

Su savo mokytojo paramos, rabinas Voložinas surinko daug susidomėjusių studentų ir atidarė žymiąją Valažino mieste (dabartinėje Baltarusijoje). Nors Valažino ješiva po maždaug 60 metų buvo uždaryta dėl Rusijos valdžios reikalavimų, tai paskatinto kurtis ješivas Vilijampolėje, Panevėžyje, Myriuje, Briske, Telšiuose. Lietuviškos ješivos tapo tokios žinomos, kad pagal jų vietovardžius pavadintos ir lygi šiol veikiančios ješivos Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Izraelyje.

XIX a. rabinas inicijavo žymų , kuris taip pat skatino didesnį žydų etikos mokymą tarp platesnio žmonių rato.

Žymesnės Lietuvos ješivos:

Lietuviškos ješivos savo formavimosi pradžioje itin paplito Lietuvoje ir Baltarusijoje. Dėl savo savito mokymo vėliau išpopuliarėjo ir labai paplito JAV ir Izraelyje.

Hasidinės ješivos

Hasidinio judėjimo ješivos kilo iš Lietuvos. Hasidinės ješivos su savo mokymu paplito Rytų Europoje.

Šaltiniai

[1] 2012-07-13 iš Wayback Machine projekto.

Šis su religija susijęs straipsnis yra . Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

[1] [1] 2012-07-13 iš Wayback Machine projekto.