Purinas | |
---|---|
Sisteminis (IUPAC) pavadinimas | |
7H-purinas | |
CAS numeris | 120-73-0 |
PubChem | 1044 |
Cheminė formulė | C5H4N4 |
Molinė masė | 120,112 g/mol |
SMILES | C1=C2C(=NC=N1)N=CN2 |
Rūgštingumas (pKa) | |
Bazingumas (pKb) | |
Valentingumas | |
Fizinė informacija | |
Tankis | |
Išvaizda | |
Lydymosi t° | 214 °C |
Virimo t° | |
Lūžio rodiklis (nD) | |
Klampumas | |
Tirpumas H2O | |
Šiluminis laidumas | |
Farmakokinetinė informacija | |
Metabolizmas | |
Pusamžis | |
Pavojus | |
MSDS | |
NFPA 704 | |
Žybsnio t° | |
Užsiliepsnojimo t° | |
LD50 | |
Struktūra | |
Kristalinė struktūra | |
Molekulinė forma | |
Dipolio momentas | |
Simetrijos grupė | |
Termochemija | |
Giminingi junginiai | |
Giminingi grupė | |
Giminingi junginiai | |
Giminingos grupės |
Purinas – heterociklinė bazė, kurią sudaro sulieti pirimidino ir imidazolo žiedai. Purinai – adeninas ir guaninas – nukleorūgščių sudėtyje sudaro su jiems komplementariais pirimidinais – timinu, citozinu ir uracilu. DNR adeninas sudaro du su timinu (su uracilu RNR sudėtyje), o guaninas tris ryšius su citozinu.
Kiti svarbūs purinai: , , teobrominas, kofeinas ir šlapimo rūgštis; bei savo sudėtyje turintys purinus junginiai: ATP, GTP, cAMP, ir kofermentas A.
Istorija
Purinų pavadinimą pirmąkart panaudojo vokiečių chemikas Emilis Fišeris 1884 m. Purinus šis mokslininkas susintetino 1898 m.
Šaltiniai
- Juodka Benediktas (1989). Nukleino rūgščių, chemijos ir biochemijos pagrindai. Vilnius, „Mokslas“, 1989, 271p.
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu , mobilusis, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris