Ribonukleino rūgštis RNR tai sudarytas iš kovalentiniais ryšiais sujungtų nukleotidų Jos yra kiekvienoje gyvoje ląstelėj

Ribonukleino rūgštis (RNR) – tai , sudarytas iš kovalentiniais ryšiais sujungtų nukleotidų. Jos yra kiekvienoje gyvoje ląstelėje, virusuose. Padeda realizuoti ląstelės genetinę informaciją, užkoduotą DNR azotinių bazių sekoje.

RNR (kairėje) ir DNR (dešinėje) palyginimas.

Cheminė sandara ir palyginimas su DNR

Į RNR sudėtį įeina

keturios heterociklinės bazės: adeninas, guaninas, citozinas, ir uracilas, iš kurių pirmosios trys randamos DNR, o uracilas RNR pakeičia DNR esantį timiną; RNR randama daug minorinių heterociklinių bazių;
ribozė (DNR randama deoksiribozė) ir
fosforo rūgšties liekana.

RNR, priešingai nei DNR, paprastai yra viengrandė, tačiau susiformuojant erdvinei struktūrai neretai susidaro trumpi dvigrandžiai fragmentai.

RNR tipai

Informacinė RNR (iRNR arba mRNR) – tai RNR, kuri neša iš branduolio (eukariotų atveju) į baltymų sintezės vietą (citoplazmoje esančias ribosomas) informaciją apie baltymo pirminę struktūrą. Procesas, kurio metu naudojant DNR matricą sintetina iRNR, vadinamas transkripcija.
Transportinė RNR (tRNR) – 74-93 nt ilgio ribonukleorūgštis, kuri transportuoja aminorūgštis į baltymų sintezės (transliacijos) vietą.
Ribosominė RNR (rRNR) – įeina į ribosomų sudėtį, ribosomose sintetina baltymus.
Ribozimai – katalizinę funkciją turinti RNR.

RNR pasaulio hipotezė

Manoma, kad pirmųjų gyvybės formų genetinė medžiaga buvo RNR (o ne DNR). Ji taip pat atlikdavo biocheminių reakcijų katalizines funkcijas, kurių dabar absoliučią daugumą atlieka baltymai (fermentai).

Šaltiniai

Juodka Benediktas (1989). Nukleino rūgščių, chemijos ir biochemijos pagrindai. Vilnius, „Mokslas“, 1989, 271p.

Vikiteka: Ribonukleino rūgštis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

[1] Juodka Benediktas (1989). Nukleino rūgščių, chemijos ir biochemijos pagrindai. Vilnius, „Mokslas“, 1989, 271p.