Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Ponto karalystė – helenistinė valstybė, egzistavusi Mažojoje Azijoje (dab. Turkijos teritorijoje). Jos centras buvo istoriniame Ponto regione (dab. šiaurės rytų Turkija), tačiau didžiausio išsiplėtimo laikais ji valdė ir didžiąją dalį Mažosios Azijos bei teritorijas dab. Gruzijoje ir Ukrainoje.

Ποντική Αυτοκρατορία
Ponto karalystė

Romos klientė (nuo 66 m. pr. m. e.)

←

281 m. pr. m. e. – 62 m.

→

Karalystė ~90 m. pr. m. e.

Sostinė

Amasija, Sinopė

Kalbos

graikų kalba

Politinė struktūra

Romos klientė (nuo 66 m. pr. m. e.)

Istorija

- Įkūrimas

281 m. pr. m. e. m.

- Atiteko Romai

62 m. m.

Raida

Įkūrimas

Iki IV a. pr. m. e. Pontas buvo valdomas kaip Achemenidų imperijos dalis. Būsimosios Ponto karalystės valdančioji dinastija buvo persiškos kilmės, kilusi iš Bitinijos miesto Kijo (gr. Kίος), kurį ir valdė. 323 m. pr. m. e., po Aleksandro Makedoniečio mirties diadochams dalijantis valdžią, Mažojoje Azijoje valdžią paėmė . Jis nužudė tuometinį Kijo valdytoją Mitridatą II Kijietį, tačiau jo artimas giminaitis pabėgo į Paflagoniją ir ten įsitvirtino Kimiatenės (gr. Kιμιατηνή) tvirtovėje. Pamažu konsolidavęs valdžią jis užvaldė didelę dalį Mažosios Azijos šiaurinio pajūrio ir sugebėjo apsiginti nuo Antigonidų, Seleukidų ir Ptolemėjų armijų. 281 m. pr. m. e. jis titulavosi Ponto karaliumi.

Plėtra

Vėlesniuoju laikotarpiu Ponto karaliai turėjo nuolat gintis nuo antpuolių vakaruose bei Kapadokijos karalystės grėsmės pietuose. Dėl galatų invazijų karalystė turėjo atsisakyti teritorijų Frygijoje ir Paflagonijoje. Nepaisant to, Farnakas I sėkmingai išplėtė teritorijas į pajūrį, užimdamas svarbius graikų miestus, tokius kaip Sinopė, , ir Trapezas. Be to, jis sudarė sąjungą su kitais graikiškais Juodosios jūros pakrantės miestais, tokiais kaip Odesas ar Tauridės Chersonesas.

Karaliai Mitridatas IV ir Mitridatas VI vykdė pro-romėnišką politiką, padėdami Romai siekti jos interesų Azijoje. Už paramą Pontas buvo apdovanotas ir gavo valdyti romėnų užimtas valdas Frygijoje. Šalyje sparčiai vyko helenizacija.

Mitridatas VI

Situacija keitėsi 113 m. pr. m. e. į valdžią atėjus Mitridatui VI, kuriam būnant mažamečiui valdė jo motina. Sėdęs į sostą Mitridatas pradėjo antiromėnišką politiką. Valdžios konsolidaciją jis pradėjo išplėsdamas teritorijas į rytus: paveldėjo Mažąją Armėniją ir užkariavo Kolchidę. Pasiųsdamas paramą Tauridės Chersonesui, jis užsitikrino sąjungą su Juodosios jūros graikų kolonijomis.

Kadangi tuo metu Roma kariavo ir negalėjo skirti pakankamai dėmesio Azijai, Mitridatas VI kartu su Bitinija pasidalino Paflagoniją, užėmė Galatiją ir užpuolė Kapadokiją. 101 m. pr. m. e. šios karalius buvo nužudytas, o į jo vietą pasodintas mažametis . Nors Roma liepė Pontui atsitraukti, Mitridatas paprašė savo žento, Armėnijos karaliaus Tigrano užimti Kapadokiją, o be to pats užėmė buvusią sąjungininkę Bitiniją.

Šis Ponto karalystės savivaliavimas 90 m. pr. m. e. sukėlė ,kurių iš viso įvyko trys. Pradžioje Pontui labai sekėsi ir jis greitai užėmė beveik visą Mažąją Aziją bei įgijo sąjungininkus Graikijoje. Tramdyti Mitridato Roma pasiuntė karvedį Lucius Cornelius Sulla, kuris susigrąžino Azijos provinciją. Permainingi karai tęsėsi iki 63 m. pr. m. e. ir baigėsi visiška Romėnų pergale bei Mitridato savižudybe.

Romos klientė

Po pralaimėjimo Ponto karalystė buvo padalinta į keletą dalių. Juodosios jūros šiaurinę pakrantę liko valdyti Mitridato sūnus (čia atkurta Bosporo karalystė), o Kolchidė paversta Romos kliente. Ponto vakarinės teritorijos integruotos į Bitinijos ir Ponto provinciją.

Karalystės likučiai apėmė Mažosios Armėnijos istorinį regioną ir rytines istorinio Ponto dalis. Ji liko egzistuoti kaip Romos klientė. Iš pradžių romėnai ją atidavė valdyti Galatijos karaliui , tačiau šis užsitraukė Cezario nemalonę remdamas Pompėjų. Tuo pasinaudojo Bosporo Farnakas II, kuris bandė atkurti tėvo imperiją. 47 m. pr. m. e. Cezaris jį sutriuškino , o Ponto žemes atidavė kitai savo klientei - Kapadokijai.

39 m. pr. m. e. Antonijus vėl atkūrė Ponto karalystę ir atidavė ją valdyti Farnako II sūnui Darijui. Šiam mirus 37 m. pr. m. e. trumpai valdė jo sūnus Aršakas, o vėliau į sostą pasodintas kilikijos karalius . Šis ilgainiui paveldėjo Bosporą ir Kolchidę. Po šio mirties valdė jo žmona , o vėliau sūnus . 64 m. imperatorius Neronas liepė karaliui Polemonui II atsisakyti sosto. Karalystė buvo panaikinta ir prijungta prie Kapadokijos provincijos.

Valdovai


Mažosios Azijos istorija

Hatai
Hetitų valstybė
kaškai, , palai, luviai
Siro-hetitai, kitos valstybės:
Kapadokija, Lydija, Pontas, Karija, Likija, Kilikija, Kipras, Pamfilija, Likaonija, Pisidija, Mysija, Troada, Aeolidė, Jonija, Frygija
Achemenidų imperija
Makedonija > Antigonidai
Seleukidai, Galatija, Kapadokija, Bitinija, Paflagonija, Pergamas, Pontas, Armėnija
Romos imperija (Azija)
Bizantijos imperija
Turkijos istorija

281–266 BC
266 – c. 250 BC
c. 250 – c. 220 BC
c. 220 – c. 185 BC
c. 185 – c. 170 BC
Filopatoras Filadefas c. 170 – c. 150 BC
Euergetas c. 150 – 120 BC
Eupatoras 120–63 BC
- 63–48 BC (Galatijos dalis)
48–47 BC
- 47–39 BC (Kapadokijos dalis)
39–37 BC
37 BC

Pitodoridų dinastija:

37–8 BC
8 BC – 38 AD
38–64 AD