Pisidija

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Senovės Mažosios Azijos regionas Pisidija (Πισιδία)
Vieta	Pietvakarių Anatolija
Valstybingumo laikotarpis:	-
Tautos
Didžiausi miestai	,
Romos provincija	Galatija

Pisidija (graikų kalba: Πισιδία) buvo istorinė – geografinė sritis centrinėje Mažojoje Azijoje, besiribojanti su Lydija šiaurėje, Karija vakaruose, Likaonija rytuose ir Pamfilija pietuose.

Pisidija yra daugiau geografinis, nei istorinis regionas, kadangi Pisidijos valstybė niekuomet neegzistavo. Visgi jis buvo geografiškai labai izoliuotas regionas, turėjęs savo išskirtinių bruožų.

Geografija

Pisidija yra Mažosios Azijos vidaus regionas besidriekiantis į šiaurę nuo Tauro kalnų, pasižymintis ypač kalnuotu ir neprieinamu reljefu.

Dėl aukštų kalnų šiltas oras nuo Viduržemio jūros sunkiai pasiekia šį regioną, sukurdamas šaltoką klimatą. Tačiau skirtingai nei Likaonijoje, čia daug kritulių, kas leido plėtoti žemdirbystę, auginti javus, vaisius, vystyti arklininkystę. Dėl specifinio klimato čia mažai miškų.

Pisidijoje yra ir taip vadinamasis Turkijos ežerų regionas, kur susikaupę daug didelių gėlavandenių ežerų. Didžiausi jų – Beišehyras, Ehirdyras ir Burduras

Istorija

Senovės Pisidija

Manoma, kad senieji Pisidijos gyventojai buvo anatolijos grupės tauta, giminga hetitams, luviams. Ypač artimi lingvistiškai, atrodo, jie buvo pietiniams kaimynams , tačiau dėl skirtingų gyvenimo sąlygų gana greitai nuo jų atsiskyrė.

Būdama kalnuotas kraštas, Pisidija sunkiausiai priimdavo išorines įtakas ir buvo paskutinis regionas Mažojoje Azijoje, perėmęs graikiškas tradicijas helenizmo laikotarpiu.

Mažai kas žinoma apie Pisidiją iš II tūkst. pr. m. e. Hetitų šaltiniai mini kraštą Salavassa, kuris gali būti tapatinamas su vienu didžiausių Pisidijos miestų . Šis kraštas nepriklausė Hetitų imperijai, bet galima jo priklausomybė kitai karalystei, – Arcavai.

Persų, graikų ir Romos imperijos laikotarpiai

I tūkst. pr. m. e. Pisidija pagarsėjo kaip ypač nepriklausomas kraštas. Ji nepasidavė Lydijai, vėliau ypač aktyviai priešinosi Achemenidų imperijai. Persai bandė šį regioną skaldyti į atskiras satrapijas, bet pisidai nuolat sukildavo. Čia koncentravosi kalnų plėšikų būriai.

IV a. pr. m. e. Aleksandras Makedonietis užėmė Sagalasą, bet jam pasipriešino Termesas. Jo įpėdiniai po jo mirties nesugebėjo pilnai kontroliuoti Pisidijos. Vėliau, kuomet Pisidija atiteko Seleukidų imperijai, buvo pradėta intensyvi krašto helenizacija, tačiau visiška kontrolė neįvesta niekuomet. Jos nesugebėjo įvesti nei vėlesni teritorijos valdytojai Pergamo karalystė, nei Kapadokija.

39 m. pr. m. e. romėnai paprašė Galatijos valdovo Aminto susitvarkyti su įžūliais kalnų plėšikais homonadesais. Ši politika pasiteisino, ir sunaikinus plėšikus, Pisidija pagaliau įjungta į Galatijos provinciją. Ir vėliau, kad išlaikytų valdžią, romėnai regione laikė legionierių būrius. Po Diokletiano reformų III a. pabaigoje, Pisidija atkurta kaip atskira Pisidijos provincija.