Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Mažoji Armėnija (arm. Փոքր Հայք, Pokr Hayk, gr. Αρμενία Μικρα, lot. Armenia Minor) – istorinis regionas Mažojoje Azijoje, kuriame vyravo armėnų etninė grupė. Buvo dabartinės Turkijos vidurinėje dalyje ( ir aplinkinės teritorijos). Tradiciškai regionas nėra įtraukiamas į armėniškų Didžiosios Armėnijos regionų sąrašą.

Senovės Armėnijos regionas Mažoji Armėnija Փոքր Հայք

Šalis	vidurinė Turkija
Tautos	armėnai > turkai
Valstybės	Hajasa (XVI-XII a. pr. m. e) Mažosios Armėnijos karalystė (IV-II a. pr. m. e.)
Miestai	, , Sebastėja

Regionas nepainiotinas su Kilikijos Armėnija, viduramžių karalyste, kuri buvo Kilikijos istoriniame regione. Ši kartais taip pat vadinama Mažąja Armėnija.

Geografija

Mažoji Armėnija buvo kalnuotas kraštas, sudarantis Armėnijos kalnyno šiaurės vakarinį pakraštį. Jis įsiterpęs tarp Anatolijos plokščiakalnio vakaruose ir Ponto kalnų šiaurėje. Į vakarus nuo regiono buvo Kapadokija, į šiaurės vakarus – Pontas. Rytuose Mažąją Armėniją supo Didžiosios Armėnijos regionai – Aukštutinė Armėnija ir Sofena (Copkas), pietuose – .

Šiame aukštumų regione prasidėjo ar pratekėjo daug svarbių Azijos upių – Eufratas, Halisas (dab. Kizil Irmakas), Likas (dab. Kelkitas), Iris (dab. Ješil Irmakas) ir kt.

Istorija

Ankstyvuoju laikotarpiu regiono istorija buvo neatskiriama nuo Aukštutinės Armėnijoe. XVI–XII a. pr. m. e. hetitų istoriniuose šaltiniuose šis regionas buvo žinomas kaip Hajasa, ir čia buvo to paties pavadinimo valstybė. Manoma, kad jos sostine ir svarbiausiu miestu buvo . Kai kurie mokslininkai šią valstybę laiko visų armėnų protėvyne. Ši valstybė kovojo su Hetitų imperija ir net buvo užgrobusi jos sostinę. XIV a. pr. m. e. hetitai sudarė su šia valstybe taikos sutartį, o Muršilis II ją nukariavo ir prijungė prie savo imperijos.

Mažoji Armėnija (žalsva) II a. pr. m. e.

XIII a. pr. m. e. Hajasą nukariavo huritai, ir greičiausiai ji priklausė karalystei. VI a. pr. m. e. Mažoji Armėnija atiteko Achemenidų imperijai, dar vėliau – Makedonijos imperijai. 322 m. pr. m. e. čia vėl susikūrė nepriklausoma Mažosios Armėnijos karalystė, su sostine Kemache (vadinamas Ani). Kadangi ji nepateko į Armėnijos karalystės (dar vadinamos Didžiąja Armėnija) sudėtį ir buvo valdoma atskiros dinastijos, iš to ir kilo pavadinimas Mažoji Armėnija.

189 m. pr. m. e. rytines Mažosios Armėnijos dalis (Aukštutinę Armėniją) užėmė Armėnijos karalystė, kuri čią įkūrė vieną iš ašcharų. II a. pr. m. e. pabaigoje Ponto karalystės karalius užėmė Mažąją Armėniją ir įtraukė ją į savo karalystės sudėtį. Kuomet 64 m. pr. m. e. Pontą sutriuškino Romos Respublika, Mažojoje Armėnijoje liko egzistuoti klientinė Ponto karalystė. 63 m. pr. m. e. regione įkūrė naują miestą , kuris ilgainiui tapo svarbiausiu Mažosios Armėnijos miestu.

64 m. Ponto karalystę panaikinus, Mažoji Armėnija inkorporuota į Kapadokijos provinciją. III a. Diokletiano reformų metu smulkinant provincijas Mažoji Armėnija buvo administruojama kaip atskira Pirmosios Armėnijos provincija. Tuo metu čia išaugo Sebastėjos miestas.

Mažoji Armėnija ir toliau išliko Romos imperijos, vėliau Bizantijos valda. VII a. ji tapo dalimi. XI a. regioną nukariavo Seldžiukų sultonatas, vėliau jis atiteko Mongolų imperijai. Ilgainui regiono pavadinimas nunyko. Nuo XI a. Mažosios Armėnijos pavadinimas pradėtas taikyti Kilikijos Armėnijai įvardinti.