Bitinija ir Pontas

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Bitinija ir Pontas buvo Romos provincija Mažojoje Azijoje. Ji maždaug atitiko dabartinės Turkijos šiaurės vakarinę dalį. Provincija kontroliavo istorinius Bitinijos ir Paflagonijos regionus ir Ponto regiono vakarinę dalį.

Bitinija ir Pontas lot. BITHYNIA ET PONTUS gr. Επαρχία Βιθυνίας και Πόντου
←   ← 64 m. pr. m. e. – VII a.
Valstybė	Romos imperija
(nuo IV a.)	Ponto diecezija
Administracinis centras

Raida

Prieš įsigalint romėnams, šias žemes kontroliavo nepriklausomos Bitinijos karalystė ir Ponto karalystė. 74 m. pr. m. e. Bitinijos karalius mirdamas paliko savo karalystę Romos Respublikai, kuri priėmė sprendimą jos vietoje įkurti provinciją. Tačiau pasinaudodamas suirute, Ponto karalius užėmė Bitiniją. Todėl jos statusas liko neaiškus iki 64 m. pr. m. e., kuomet romėnai galutinai atkūrė kontrolę Bitinijoje, o kartu ir nukariavo Pontą. Tais pačiais metais Bitinijos teritorija kartu su Ponto karalystės vakarinėmis teritorijomis formaliai sujungtos į Bitinijos ir Ponto provinciją.

Provincijos sostine tapo , nors joje buvo ir kiti stiprūs miestai, tokie kaip Nikėja, Amisas, ir kt. 73 m. jai priskirtas ir Bizantijus.

Ponto diecezijos provincijos apie 400 m.

Po III a. pabaigos Diokletiano administracinių reformų Bitinijos ir Ponto provincija padalinta į tris dalis. Vakariausia dalis su sostine Nikomedija liko vadinama Bitinija, centrinėje dalyje įkurta , o rytinėje – . Visos jos priklausė Ponto diecezijai. VII a. Bizantijos imperijos administracinės reformos metu Bitinijos provincija paversta .