Poliarinės lapės

Alopex lagopus
Poliarinė lapė (Alopex lagopus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai ( Animalia) Tipas: Chordiniai ( Chordata) Klasė: Žinduoliai ( Mammalia) Būrys: Plėšrieji žinduoliai ( Carnivora) Šeima: Šuniniai ( Canidae) Triba: Lapės ( Vulpini) Gentis: Poliarinės lapės ( Alopex) Rūšis: Poliarinė lapė ( Alopex lagopus)
Binomas
Alopex lagopus Linnaeus, 1758
Paplitimas

Poliarinė lapė (Alopex lagopus, sin. Vulpes lagopus) – šuninių (Canidae) šeimos vertingas kailinis žinduolis.

Kūno ilgis, įskaitant apie 35 cm uodegą, yra 65-90 cm. Svoris apie 5 kg.

Būdingos dvi spalvinės atmainos: žiemą kailis baltas, slepiantis sniego ir ledo fone (baltoji lapė) ir šviesiai rudas, melsvo atspalvio kailis (žydroji lapė). Pirmoji atmaina daugiau paplitusi tundroje, o antroji – pajūrio ir krūmingose buveinėse. Pirmoji visą laiką būna palša, o antroji žiemą pabąla. Poliarinių lapių krūtinė ir pilvas dažniausiai būna blyškios pilkai baltos spalvos.

Gyvena poromis, priklausant nuo to, kiek yra maisto, ypač lemingų. Dėka savo storo kailio ir plaukuotų letenų poliarinė lapė gali išgyventi iki –50 °C temperatūroje. Lapės guolius daro tundroje. Pustant išsikasa urvą sniege.

Nėštumas 50-56 dienos. Atveda 7-10 jauniklių balandžio mėnesį. Minta daugiausia graužikais, paukščiais, jų kiaušiniais, išmestais į krantą ruonių lavonais, lemingais, tačiau gaudo ir paukščius, o bado prispirtos maitinasi ir vaisiais, sėklomis, vabzdžiais, žuvimis, visokiomis atliekomis. Jos priklauso šuninių šeimai, tačiau yra mažesnės, ir, užuot vijusios grobį, dažnai jį puola kaip katės. Didžiausias poliarinių lapių priešas – žmogus, medžiojantis jas dėl gražaus kailio. Kailinis gyvūlėlis auginamas ir fermose.

Poliarinė lapė Kauno zoologijos sode

Šaltiniai

1. Taylor, Barbara. Arktis ir Antarktis. Vilnius: Alma littera, 1998, 16 psl. .

Vikiteka: Poliarinė lapė – vaizdinė ir garsinė medžiaga