Šuniniai

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Canidae
Rudoji lapė (Vulpes vulpes)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai ( Animalia) Tipas: Chordiniai ( Chordata) Klasė: Žinduoliai ( Mammalia) Būrys: Plėšrieji žinduoliai ( Carnivora) Šeima: Šuniniai ( Canidae)

Šuniniai (Canidae) – plėšriųjų žinduolių (Carnivora) šeima.

Apibūdinimas

Vidutinio didumo žvėrys. Turi pailgą snukį ir ilgas kojas. Ramstosi pirštais su neįtraukiamais nagais (užpakalinių kojų pirmasis pirštas redukuotas). Uodega ilga, papurusi. Dantys 42, plėšrieji dantys dideli, su kerpamosiomis briaunomis. Mėsėdžiai. Greitai bėgioja, kai kurie ilgai persekioja auką. Daugelis gyvena urvuose.

Klasifikacija

Kai kurių šuninių klasifikacija tebėra mokslinių ginčų objektas. Taip naminiai šunys kartais vadinami Canis familiaris, o Amerikos mamalologų asociacija jį laiko vilko porūšiu (Canis lupus familiaris); raudonasis vilkas kartais neišskiriamas į atskirą rūšį; dingas klasifikuojamas kaip Canis lupus dingo, Canis dingo bei Canis familiaris dingo. Šeimoje 37 rūšys.

Triba. Lapės (Vulpini)

Lapių (Vulpini) tribos gentys ir rūšys:

• Vulpes gentis
  • Rudoji lapė (Vulpes vulpes). Savaime gyvena Lietuvoje.
  • Poliarinė lapė (Vulpes lagopus), anksčiau žinoma kaip (Alopex lagopus)
  • Bengalinė lapė (Vulpes bengalensis)
  • Afganinė lapė (Vulpes cana)
  • Kapinė lapė (Vulpes chama)
  • Tibetinė lapė (Vulpes ferrilata)
  • (Vulpes pallida)
  • Smėlinė lapė (Vulpes rueppelli)
  • Amerikinė lapė, arba Amerikinė didžiaausė lapė (Vulpes macrotis)
  • Vikrioji lapė, arba Amerikinė stepinė lapė (Vulpes velox)
  • Korsakas, arba Stepinė lapė (Vulpes corsac)
  • Fenekas (Vulpes zerda)
• gentis
  • (Urocyon sp. nov.)
  • Salinė lapė (Urocyon littoralis)
  • Pilkoji lapė (Urocyon cinereoargenteus)
• Otocyon gentis
  • Didžiaausė lapė (Otocyon megalotis)

Triba. Tikrieji šunys (Canini)

Tikrųjų šunų (Canini) tribos gentys, rūšys ir porūšiai:

• gentis †
  • Folklandinė lapė (Dusicyon australis)
• gentis
  • Andinė lapė (Lycalopex culpaeus)
  • Pietų Amerikos pilkoji lapė (Lycalopex griseus)
  • Darvino lapė (Lycalopex fulvipes)
  • Paragvajinė lapė (Lycalopex gymnocercus)
  • Peruvinė lapė (Lycalopex sechurae)
  • Brazilinė lapė (Lycalopex vetulus)
• gentis
  • Mažoji lapė (Atelocynus microtis)
• Cerdocyon gentis
  • Maikongas, arba Savaninė lapė (Cerdocyon thous)
• gentis
  • Miškinis šuo (Speothos venaticus)
• gentis
  • Karčiuotasis vilkas (Chrysocyon brachyurus)
• gentis
  • Usūrinis šuo, arba Mangutas (Nyctereutes procyonoides). Introdukuota šuninių rūšis Lietuvoje, vėliau tapo invazine rūšimi.
• gentis
  • Raudonasis vilkas (Cuon alpinus)
• gentis
  • Hieninis šuo (Lycaon pictus)
• gentis
  • Etiopinis šakalas (Canis simensis)
  • Paprastasis šakalas (Canis aureus)
  • Juodnugaris šakalas (Canis mesomelas)
  • Dryžuotasis šakalas (Canis adustus)
  • Kojotas (Canis latrans)
  • Rudasis vilkas (Canis rufus)
  • Pilkasis vilkas (Canis lupus). Lietuvoje savaime gyvena Pilkojo vilko porūšis.
    • Naminis šuo (Canis lupus familiaris) ir jo veislės.
    • Dingas (Canis lupus dingo)
    • (Canis lupus lupus)
    • (Canis lupus italicus)
    • (Canis lupus signatus)
    • (Canis lupus baileyi)
    • (Canis lupus crassodon)
    • (Canis lupus arctos)
    • Tundrinis vilkas (Canis lupus albus)
    • (Canis lupus orion)
    • (Canis lupus manningi)
    • (Canis lupus tundrarum)
    • (Canis lupus pambasileus)
    • Makenzinis tundros vilkas (Canis lupus mackenzii)
    • (Canis lupus occidentalis)
    • (Canis lupus irremotus)
    • (Canis lupus ligoni)
    • (Canis lupus lycaon)
    • (Canis lupus hudsonicus)
    • (Canis lupus labradorius)
    • (Canis lupus nubilus)
    • (Canis lupus chanco)
    • (Canis lupus Arabs)
    • (Canis lupus campestris)
    • (Canis lupus pallipes)
    • (Canis lupus columbianus) †
    • (Canis lupus fuscus) †
    • (Canis lupus youngi) †
    • (Canis lupus griseoalbus) †
    • (Canis lupus gregoryi) †
    • (Canis lupus monstrabilis) †
    • (Canis lupus mogollonensis) †
    • (Canis lupus floridanus) †
    • (Canis lupus bernardi) †
    • (Canis lupus beothucus) †
    • (Canis lupus alces) †
    • Hokaidinis vilkas (Canis lupus hattai) †
    • (Canis lupus hodophilax) †