Pijė

Pijė Pjanchis, Pija
Kušo karalius Egipto faraonas
Dvidešimt penktoji Egipto dinastija
Tautybė	Kušitas
Kušo karalius Egipto faraonas
Valdė	apie 735–712 m. pr. m. e. ar ~750−719 m. pr. m. e.
Pirmtakas
Įpėdinis	Šabaka
Vikiteka	Pijė

Pijė (kitaip Pija, anksčiau Pjanchis, valdė apie 735–712 m. pr. m. e. ar 750−719 m. pr. m. e.) – senovės Nubijos ir Egipto valdovas, dvidešimt penktosios (kušitų) dinastijos atstovas.

Pijė buvo Kušo karalystės valdovas, kuris pirmasis iš Nubijos valdovų bandė užkariauti Egiptą ir laikomas 25-osios Egipto faraonų dinastijos pradininku Trečiojo Egipto tarpuvaldžio metu. Pastaruoju metu linkstama manyti, kad jo tikrasis vardas buvo Pijė, klaidingai anksčiau perskaitytas kaip Pjanchis. Jo veikla daugiausiai žinoma iš pergalės stelos, pastatytos dvidešimt pirmaisiais jo valdymo metais Napatoje (dabar Kairo muziejuje). Pijė siekė išplėsti įtaką pietiniame Egipte ir įsivėlė į tuo metu susiskaldžiusio Egipto valdovų vaidus. Jis pasiekė, kad jo sesuo Amunirdis užimtų „Dieviškosios Amono žmonos“ pareigybę Karnako šventykloje Tėbuose.

Panašu, kad Pijė skyrė didelį dėmesį Hermopolio miestui Viduriniame Egipte, su kurio valdovu Namlotu buvo sudaręs sąjungą. Nominaliu Egipto faraonu tuo metu buvo mažai galių turėjęs faraonas Takelotas III, kuris iš esmės valdė tik Bubasčio miestą. Pijė įtakai siekę pasipriešinti Nilo deltos valdytojai būrėsi aplink Saiso valdovą . Vienu metu Hermopolio valdytojas Namlotas išdavė sąjungą su Pijė ir pastarasis organizavo karo žygį į Egipto šiaurę. Kušitai užėmė Hermopolį ir po apgulties − Memfį. Pijė pasiskelbė Egipto faraonu, jį pripažino Heliopolio žyniai, tačiau jis neužvaldė vakarinės Nilo deltos dalies, kurią valdė kušitams oponuojanti libiečių Saiso dinastija. Pijė sėkmę Egipte galima paaiškinti tuo, kad jis prisilaikė labai konservatyvios politikos ir atidavė duoklę ilgaamžiam egiptiečių dievo Amono kultui, dėl ko Aukštutinis Egiptas su Tėbų miestu buvo tvirtoje Pijė kontrolėje. Po žygio Pijė grįžo į Napatą, kur mirė ir buvo palaidotas.

Šaltiniai

• The Oxford Encyclopedia of Ancient Egypt. Tomas III. Red. Donald B. Redford. Oxford University Press, − 2001, p. 53
• Encyclopaedia Britannica, 1998 07 20
• touregypt.net