Hermopolis

Hermopolis
Koptų bazilikos liekanos Hermopolyje
Hermopolis
Koordinatės	27°46′53″ š. pl. 30°48′14″ r. ilg. / 27.78139°š. pl. 30.80389°r. ilg. / 27.78139; 30.80389
Vieta	Egiptas
Regionas	Aukštutinis Egiptas
Adm. vienetas	Unet (15-as nomas)
Istorija
Tauta	egiptiečiai
Dievas	Totas
Informacija
Vikiteka	VikitekaVikiteka

Hermopolis (Hermopolis Magna, dabar El Ašmuneinas) – senovės Egipto miestas, 15-ojo Aukštutinio Egipto nomo centras, vakariniame Nilo krante.

Anksčiausias miesto pavadinimas buvo Chemenu (arba Chmnu, „Aštuonių miestas“, turimi omeny aštuoni pirmapradžiai Hermopolio religinės pasaulėžiūros dievai). Kitas pavadinimas buvo Venu („Kiškių miestas“, tikriausiai pagal 15-ojo nomo emblemoje pavaizduotą kiškį). Miesto globėju buvo dievas Totas, kurį graikai tapatino su Hermiu, todėl miestą vadino Hermopoliu. Koptiškas miesto pavadinimas buvo Šmun, iš kurio kilo dabartinis arabiškas El Ašmuneinas.

Nuo 1673 m. miestas minėtas europiečių keliautojų. Jo planas ir aprašymas pateiktas iš 1798−1799 m. Napoleono ekspedicijos į Egiptą leidinyje „Egipto aprašymas“. Tuo metu dar stovėjusi Toto šventyklos kolonų salė buvo sunaikinta apie 1825 metus. Miestas bendrai buvo stipriai apnaikintas ir apleistas islamizavus Egiptą (apie VII−VIII a.). Jame išliko šventyklų pėdsakai iš Viduriniosios ir Naujosios karalysčių laikų, tarp jų Ramzio II (apie 1279−1213 m. pr. m. e.) pilonas, kuriam statyti panaudoti akmenys iš Echnatono sostinės Amarnos, kuri buvo vos kelis kilometrus piečiau kitame Nilo upės krante. Išliko nemenki likučiai koptų bazilikos, kuri savo ruožtu buvo pastatyta iš Ptolemėjų laikų šventyklos liekanų grynai graikišku stiliumi. Greta yra Tuna el Gebel kapinės, kuriose išliko dvi uoloje iškirstos Echnatono riboženklinės stelos, Toto žynio Petrosirio (apie 300 m. pr. m. e.) kapas, Toto šventykla ir laidojimo katakombos nuo 27-os dinastijos iki romėnų laikų (nuo 525 m. pr. m. e. iki 395 m.).

Senovės Egipto laikais miestas buvo svarbus religinis ir administracinis centras. Jis anksčiausiai paminėtas 4-osios dinastijos (apie 2600−2500 m. pr. m. e.) laikų įrašuose. Tikėtina, kad apgyvendintas dar anksčiau. Hermopolio nomarchas, kuris dažnai kartu buvo ir Toto aukščiausiasis , kontroliavo rytuose esančias svarbaus mineralo kalcito (alebastro), kurio dirbiniai plačiai naudoti faraonų kapuose, kasyklas. Miesto apylinkių Nilos slėnis buvo ypač derlingas. Naujosios karalystės metu Toto šventykla nuolat buvo plečiama ir perstatoma, įskaitant pilonus, kuriuos pastatė Horemhebas ir Ramzis II. Miestas su Nilo upe buvo sujungtas kanalu, į vakarus ėjo kelias, vedantis Baharijos oazės link. Trečiuoju tarpuvaldžiu nusilpus centrinei valdžiai Hermopolio karinės įgulos vadas Namlotas pasiskelbė faraonu ir pradėjo vietinę karalių dinastiją. Hermopolį užkariavę kušitai paliko vietinį karalių ir savarankišką miesto dinastiją vėliau panaikino Psamtikas I. Toto šventyklos centrinė dalis atnaujinta Nektanebo I ir Nektanebo II laikais. Romėnų laikais miestas neprarado savo reikšmės. Šalia Toto šventyklos rastos Domiciano valdymo metu statytos šventyklos liekanos.

XX a. pr. vokiečių ir italų tyrinėtojai vietovėje rado graikiškų papirusų, atkasė romėnų laikotarpio namų. 1929−1939 m. pagrindinę miesto kalvą kasinėjo vokiečių misija, vadovaujama Günther Roeder, kuri atkasė pagrindinius statinius: Toto šventyklos ir koptų bazilikos liekanas. 1980−1990 m. vietovėje kasinėjo britai, kurie rado Pirmojo tarpuvaldžio kapines, namų iš Trečiojo tarpuvaldžio. Koptų bazilika buvo restauruota.

Literatūra

• Ian Shaw, Paul Nicholson. The British Museum Dictionary of Ancient Egypt. The American University in Cairo Press., 2002, p. 125
• The Oxford Encyclopedia of Ancient Egypt. Tomas II. Red. Donald B. Redford. Oxford University Press, − 2001, p. 94
• Encyclopaedia Britannica, 2006 08 08