SaisasSaisasKoordinatės 30 57 53 š pl 30 46 6 r ilg 30 96472 š pl 30 76833 r ilg 30 96472 30 76833Vieta EgiptasRegionas

Saisas

Saisas
Koordinatės	30°57′53″ š. pl. 30°46′6″ r. ilg. / 30.96472°š. pl. 30.76833°r. ilg. / 30.96472; 30.76833
Vieta	Egiptas
Regionas	Žemutinis Egiptas
Adm. vienetas	Sapi-Meh (5-as nomas)
Istorija
Laikotarpis	senovė
Tauta	egiptiečiai
Dievas	Neitė

Saisas (Sajis, sen. gr. Σάϊς) – senovės Egipto miestas Nilo deltoje, 5-ojo Egipto nomo sostinė.

Saisas buvo 24-osios (727−715 m. pr. m. e.) ir 26-osios (664−525 m. pr. m. e.) Egipto dinastijų valdovų sostinė. Miesto deivė-globėja buvo Neitė, kurios garbinimas žinomas bent nuo 1-osios dinastijos laikų (apie 3000 m. pr. m. e.), todėl tikėtina, kad Saise gyventa nuo maždaug to paties meto. Dabar miesto liekanos yra po šiuolaikiniu kaimu Sa el Hagaru. Saiso vardą miestui suteikė senovės graikai, egiptiečiai jį vadino Sau. Apie miestą rašė Herodotas, Strabonas, . Saiso miestas reikšmę Egipte pradėjo įgauti VIII a., 671 m. jo valdovai, Asirijos vasalai, sutelkė visą Žemutinio Egipto valdžią į savo rankas. Psamtikas I (valdė 664−609 m. pr. m. e.) suvienijo Egiptą ir tapo pirmuoju Egipto vėlyvosios karalystės faraonu. Miesto statiniai vėliau buvo išnešioti vietos gyventojų ir ankstyviausi radiniai datuojami vėlyvąja Naująja karalyste (apie 1100 m. pr. m. e.). Graikų-romėnų laikotarpiu Saiso šventyklų objektai buvo perkeliami − jų rasta Aleksandrijoje, palei Rozetos Nilo atšaką, Italijoje. Koptų laikotarpiu Saise buvo vyskupystės centras. Vietovėje rasta tik keletas išlikusių senovinių reljefų. Pati vietovė archeologų dar nebuvo rimtai tirta. Pirmuoju moderniaisiais laikais vietovę 1818 m. aprašė Žanas Fransua Šampoljonas, XIX a. viduryje smulkius kasinėjimus vykdė Ogiustas Marjetas, 1901 m. − Georges Daressy, 1988−89 m. − Egipto Senienų Tarnyba su Tantos universitetu.

Literatūra

Ian Shaw, Paul Nicholson. The British Museum Dictionary of Ancient Egypt. The American University in Cairo Press., 2002, p. 250
The Oxford Encyclopedia of Ancient Egypt. Tomas III. Red. Donald B. Redford. Oxford University Press, − 2001, p. 173
Encyclopaedia Britannica, 2006 08 02