Nilo delta arab دلتا النيل egip T3 mḥt Nilo upės žemupyje susidariusi delta apimanti šiaurinę Žemutinio Egipto dalį Tai

Nilo delta (arab. دلتا النيل, egip. T3-mḥt) – Nilo upės žemupyje susidariusi delta, apimanti šiaurinę Žemutinio Egipto dalį. Tai viena didžiausių upių deltų pasaulyje – jos ilgis iš rytų į vakarus 240 km (nuo Port Saido iki Aleksandrijos), plotis – 160 km (nuo Kairo iki Viduržemio jūros).

Nilo delta yra apverstos graikiškos raidės delta (Δ) formos, būtent nuo Nilo deltos kilo pats upės deltos terminas. Deltoje Nilo upė skaidosi į dvi atšakas: rytinę Damietą (arab. دمياط = Dumyāṭ) ir vakarinę Rozetą (arab. رشيد‎ = Rašīd). Seniau buvo ir daugiau protakų, tačiau, sumažėjus upės vandens lygiui, jos išnyko. Deltos pakraščiuose yra seklių druskingų ežerų (, Manzalos ir kt.) Nilo deltoje gausiai veši riešutiniai lotosai, auga papirusinės viksvuolės. Šis regionas yra labai svarbi vandens paukščių buveinė – čia gausu mažųjų kirų, baltaskruosčių žuvėdrų, pilkųjų garnių, juodakojų kirlikų, šaukštasnapių ančių, kormoranų ir kt. Seniau čia būta Nilo krokodilų, begemotų, bet dabar jie išnykę.

Nilo delta yra viena pagrindinių Egipto gyvenamųjų erdvių. Čia susitelkę virš 80 mln. gyventojų, o gyventojų tankumas viršija 1000 žm./km². Didžiausi miestai: Aleksandrija, Šubra el Cheima, Port Saidas, Mahala el Kubra, Mansura, Tanta, Zakazikas. Verčiamasi žemės ūkiu (medvilnė, kviečiai, kukurūzai, vaisiai, ryžiai), gyvulininkyste, žvejyba.

Pastačius Asuano užtvanką, Nilo deltos nebeužlieja kasmetiniai potvyniai ir nepapildo dumblu, todėl dirvožemis skursta. Be to, dėl visuotinio atšilimo kyla Viduržemio jūros lygis ir vanduo ima semti pakrantes. Dėl šių priežasčių Nilo delta yra atsidūrusi ant slenksčio, kuri savo ruožtu sukeltų didelę humanitarinę katastrofą.

Nuorodos

Apie Nilo deltą „worldwildlife.org“ svetainėje (anglų k.)