Pigmėjai rasiškai ir lingvistiškai nesusijusi žmonių grupė paprastai apibrėžiama pagal ūgį pigmėjų suaugęs vyras yra vid

Pigmėjai – rasiškai ir lingvistiškai nesusijusi žmonių grupė, paprastai apibrėžiama pagal ūgį: pigmėjų suaugęs vyras yra vidutiniškai 150 cm ūgio. Šiek tiek aukštesni žmonės vadinami .

Pigmėjai ir Afrikos tyrinėtojas baltaodis iš Europos

Baka šokėjai Rytų Provincijoje, Kamerūne

Pigmėjai, priskiriami keletui skirtingų rasių, yra paplitę skirtingose pasaulio dalyse, daugiausia tropinėse zonose. Labiausiai žinomi pigmėjai paplitę centrinėje Afrikoje, taip pat Pietryčių Azijoje (Tailande, Indonezijoje, Filipinuose, Papua Naujojoje Gvinėjoje), Amazonijoje (Brazilijoje bei Bolivijoje). Istoriškai, labiausiai šis terminas asocijuojasi ir dažniausiai šis terminas taikomas išimtinai , o kitoms grupėms egzistuoja kiti terminai.

Etimologija

Terminas „pigmėjus", apibūdinantis mažaūgius žmones, kilęs iš graikiško žodžio Pygmaioi, reiškiančio ilgio vienetą lygų atstumui nuo alkūnės iki krumplių. Graikų mitologijoje šis žodis apibūdina Homero aprašytą Etiopijoje gyvenusią neūžaugų gentį.

Ūgio paaiškinimai

Yra sukurta įvairių teorijų, paaiškinančių mažą pigmėjų ūgį. Pavyzdžiui, maisto trūkumas atogrąžų miškuose, mažas kalcio kiekis dirvožemyje, poreikis judėti tankiose džiunglėse, prisitaikymas prie ir drėgmės, greitas reprodukcinis subrendimas dėl ankstyvo mirtingumo.

Ultravioletinių spindulių kiekis atogrąžų miškuose yra labai mažas. Tai gali lemti mažą vitamino D, pagaminamo žmogaus odoje, kiekį, o tai riboja kalcio, reikalingo kaulų augimui ir tvirtinimui, įsisavinimą iš maisto. Todėl gali išsivystyti mažas skeletas, būdingas pigmėjams.

Įvairovė

Pigmėjais vadinamos tautos yra paplitę šiuose pasaulio regionuose:

Centrinės Afrikos pigmėjai.
Namibijos pigmėjai – kai kurie bušmėnai dėl mažo ūgio įvardijami kaip pigmėjai.
Pietryčių Azijos pigmėjai () – paplitę Pietryčių Azijos tropiniuose miškuose. Tarp jų yra aetai, batakai, andamaniečiai, , ir kt.
Melanezijos pigmėjai – kai kurie papuasai dėl mažo ūgio įvardijami kaip pigmėjai.
Lotynų Amerikos pigmėjai – paplitę Amazonijos džiunglėse.

Centrinės Afrikos pigmėjai

Centrinės Afrikos pigmėjai priklauso mažajai negrilų rasei. Jie gyvena daugiausia Kongo džiunglėse. Jų skaičiavimai labai įvairūs, bet dažniausiai pateikiami skaičiai yra nuo 250,000 iki 600,000.

Manoma, kad jie kilo iš vėlyvojo paleolito medžiotojų – rinkėjų, gyvenusių Afrikos atogrąžų miškuose, kuriuos dalinai išstūmė vėlesni agrokultūriniai imigrantai iš šiaurės (Sudaninio klimato regionų), kalbantys ir bantų kalbomis. Dauguma pigmėjų buvo priversti perimti užkariautojų kalbas.

Vis dėlto, ši teorija neturi archeologinių ar vienareikšmiškų genetinių ir lingvistinių įrodymų.

Visi Centrinės Afrikos pigmėjai skirstomi į tris pagrindines grupes. Dauguma kalba bantų kalbomis:

ba – vakariniai pigmėjai, gyvenantys pietiniame Kamerūne, šiaurinėje Kongo Respublikoje, Gabone, Centrinės Afrikos Respublikoje. Tarp jų paplitę tokie pogrupiai kaip , baka, giele, gundi, bongo ir kt.
ba – rytiniai pigmėjai, gyvenantys Ituri atogrąžų miškuose (Kongo Demokratinė Respublika) genetiškai labiausiai skiriasi nuo kitų gyventojų, yra žemiausi iš pigmėjų, taigi gali būti, jog jie turi atskirą giminystės liniją. Tačiau kitos pigmėjų grupės neturi žymių skirtumų su savo nepigmėjais kaimynais, matyt, dėl jų protėvių susikryžminimo. Didžiausias jų pogrupis yra efe, žinomi asoa, kango.
baTva – pietiniai pigmėjai, gyvenantys Kongo Demokratinės Respublikos pietuose, Ugandoje, Ruandoje, Burundyje. Tai žemiausias visuomenės sluoksnis vietos tautose.

Nuorodos

Afrikos pigmėjai Culture, music and photos