Pievinis šalavijas

Salvia pratensis Apsauga: 3(R) – Reta rūšis
Pievinis šalavijas (Salvia pratensis)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai ( Plantae) Skyrius: Magnolijūnai ( Magnoliophyta) Klasė: Magnolijainiai ( Magnoliopsida) Šeima: Notreliniai ( Lamiaceae) Gentis: Šalavijas ( Salvia) Rūšis: Pievinis šalavijas ( Salvia pratensis)
Binomas
Salvia pratensis L.

Pievinis šalavijas (Salvia pratensis) – notrelinių (Lamiaceae) šeimos šalavijų (Salvia) genties augalas. Tai reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

Paplitimas

Natūraliai paplitęs Europoje, Vakarų Azijoje, Šiaurės Afrikoje. Introdukuotas ir natūralizuotas Šiaurės Amerikoje. Lietuvoje auga Nemuno ir Nevėžio upių slėnių šlaituose Jurbarko, Kauno ir Šakių rajonuose bei Lazdijų rajone.

Ekologija

Auga upių salpų vidurinės ekologinės juostos aukštuose lygmenyse, prievaginiame pylime ant aliuvinių, velėninių karbonatinių priesmėlio ar priemolio dirvožemių. Taip pat žolėtuose atviruose šlaituose, pakelėse, nenaudojamose ganyklose, pakrūmėse. Pagrindinės augavietės yra stepinių pievų buveinėse.

Auga sąžalynais. Sudaro tankias, gausias populiacijas, kurios užima gana didelius plotus. Vyrauja generatyviniai individai. Žiedus intensyviai lanko bitės, kamanės ir kiti vabzdžiai.

Biologija

Žiedas

Tai daugiametis, 30-80 cm aukščio, medingas augalas. Stiebas status, keturbriaunis, plaukuotas, su nedaugeliu lapų, liaukinga viršūne. Stiebo lapai neturi kotų. Pamatiniai lapai stambūs, ilgais kotais, pailgai kiaušiniški arba pailgi, iki 12 cm ilgio ir 3-6 cm pločio, bukaviršūniai, karpoti ar dvigubai dantyti. Apatinė jų pusė ties gyslomis auga plaukuota. Lancetiški raukšlėti pažiedlapiai apkabina stiebą.

Dvilūpiai, plačiai prasižioję žiedai sudaro menturius viršutinių lapų pažastyse. Apačioje jie retesni, o viršūnėje – tankesni. Žiedynas – iki 30 cm ilgio kekė. Žalios pažiedės žydėdamos atsilenkia, viršus būna pūkuotas, o apačia – plaukuota. Žiedai dažniau auga dvilyčiai, išskiria daug nektaro. Varpiška taurelė dvilūpė, vamzdiška, turi 13 ryškių gyslų, plaukuotą viršų. Vainikėlis 2-3 cm ilgio, melsvas, violetinis, rečiau rausvas arba baltas. Viršutinė lūpa iš šonų suplota, plati, liaukinga, kaip pjautuvas išlinkusi, ilga, ilgesnė už apatinę. Apatinė plati ir įdubusi. Du kuokeliai ir liemenėlis ilgesni už vainikėlį ir kyšo iš jo.

Žydi nuo pirmų birželio dienų iki liepos mėnesio. Vaisiai – rudi, tribriauniai riešutėliai. Subręsta liepos-rugpjūčio mėnesiais. Dauginasi sėklomis.

Apsauga

Į Lietuvos saugomų augalų sąrašus rūšis įrašyta nuo 1962 m. (tik S. pratensis f. rubicunda), nuo 1981 m. – Salvia pratensis.

Grėsmę kelia tiek natūralūs, tiek antropogeniniai veiksniai. Būtina pusiausvyra tarp augaviečių apsaugos ir naudojimo sąlygų. Neigiamą įtaką populiacijoms daro šienavimas netinkamu laiku, intensyvus ganymas, arimas.

Naudojimas

Rožinė forma

Pievinis šalavijas yra dekoratyvus. Žolėje yra šiek tiek eterinių aliejų ir sausa maloniai kvepia. Galima naudoti kaip prieskonį, tačiau poveikis yra kur kas mažiau intensyvesnis nei vaistinio šalavijo (S. officinalis).

Porūšiai

Yra išskiriami šeši porūšiai:

• Salvia pratensis subsp. bertolonii (Vis.) Soó
• Salvia pratensis subsp. haematodes (L.) Arcang.
• Salvia pratensis subsp. laciniosa (Jord.) Briq.
• Salvia pratensis subsp. pozegensis (Watzl) Diklic
• Salvia pratensis subsp. pratensis
• Salvia pratensis subsp. saccardiana (Pamp.) Poldini

Nuorodos

• Pievinio šalavijo mokslinis lotynų kalba pavadinimas ir sinonimai per theplantlist.org 2019-12-16 iš Wayback Machine projekto. (anglų k.)
• Pievinio šalavijo porūšiai, varietetai ir formos per tropicos.org (anglų k.)
• Salvia pratensis – Nature Gate

Literatūra

Vikiteka: Pievinis šalavijas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• Vasarą žydintys augalai, Ramunėlė Jankevičienė, Vilnius, Mokslas, 1987, 156 p.
• Enciklopedinė miško knyga, Gediminas Isokas, Vilnius, Mintis, 2001, 311 p.
• Lietuvos raudonoji knyga. Red Data Book of Lithuania, Vilnius, Lututė, 2007, 513 p.