Salvia officinalis Vaistinis šalavijas Salvia officinalis Mokslinė klasifikacija Karalystė Augalai Plantae Skyrius Magno

Salvia officinalis

Vaistinis šalavijas (Salvia officinalis)

Karalystė:	Augalai ( Plantae)
Skyrius:	Magnolijūnai ( Magnoliophyta)
Klasė:	Magnolijainiai ( Magnoliopsida)
Šeima:	Notreliniai ( Lamiaceae)
Gentis:	Šalavijas ( Salvia)
Rūšis:	Vaistinis šalavijas ( Salvia officinalis)

Vaistinis šalavijas (Salvia officinalis) – notrelinių (Lamiaceae) šeimos puskrūmis, kilęs iš Viduržemio jūros regiono.

Augalas žolinis, daugiametis, 50-100 cm aukščio. Stiebas šakotas, keturbriaunis, apačioje sumedėjęs. Lapai priešiniai, pailgi, raukšlėti, apatinė pusė pilkšvai žalia. Žydi birželio-liepos mėnesiais smulkiais, mėlynai violetiniais žiedais. Vaisiai – apvalūs, juodi riešutėliai, subręstantys rugsėjo mėnesį. Augalas dauginasi sėklomis.

Kvapnūs šalavijo lapai naudojami ruošiant žuvį, alkoholinius gėrimus, konservus, maisto koncentratus. Duoda maistui aštraus kvapo ir kartoko skonio. Tinka dėti į padažus, mėsos gaminius, kepsnius (ypač kiaulienos, žvėrienos, paukštienos), sriubas.

Gydomosios savybės

Vaistinis šalavijas nuo seno daugelyje kraštų naudojamas kaip vaistinis augalas. Pasižymi kvapniu eteriniu aliejumi, besikaupiančiu daugiausia lapuose (1,3–2,5 %). Jame yra natūralaus antibiotiko , lemiančio antiseptines augalo savybes. Lapų nuoviras skatina skrandžio ir kasos sekrecijos liaukų veiklą, dezinfekuoja, slopina uždegimus. Juo gydoma , chroniški , kvėpavimo ligos, burnos pažeidimai, , osteoporozė, stomatitas, , ir kt. Šaknų vartojami sergant , , dismenorėja, limfmazgių uždegimais. Pakilus kraujospūdžiui, sumažinti jį galima pakvėpavus sausų šalavijo lapų aromatu.

Požymiai
Žiedai
Jauni lapai

Šaltiniai

Победимова, Е. Г. Шалфей // Флора СССР : в 30 т. / начато при рук. и под гл. ред. В. Л. Комарова. – М.—Л. : Изд-во АН СССР, 1954. – Т. XXI / ред. тома Б. К. Шишкин. – 703 с. – 3000 экз. – С. 257–258.
Дудченко Л. Г., Козьяков А. С., Кривенко В. В. Пряно-ароматические и пряно-вкусовые растения: Справочник / Отв. ред. К. М. Сытник. – К.: Наукова думка, 1989. – 304 с. – 100 000 экз. – .

[1] Победимова, Е. Г. Шалфей // Флора СССР : в 30 т. / начато при рук. и под гл. ред. В. Л. Комарова. – М.—Л. : Изд-во АН СССР, 1954. – Т. XXI / ред. тома Б. К. Шишкин. – 703 с. – 3000 экз. – С. 257–258.

[2] Дудченко Л. Г., Козьяков А. С., Кривенко В. В. Пряно-ароматические и пряно-вкусовые растения: Справочник / Отв. ред. К. М. Сытник. – К.: Наукова думка, 1989. – 304 с. – 100 000 экз. – .