Petras CiunisGimė 1898 m birželio 26 d Perloja Perlojos valsčiusMirė 1979 m gruodžio 29 d 81 metai VilniusTėvas Antanas

Petras Ciunis

Gimė	1898 m. birželio 26 d. Perloja, Perlojos valsčius
Mirė	1979 m. gruodžio 29 d. (81 metai) Vilnius
Tėvas	Antanas Ciunis
Motina	Agafija Barnatavičaitė-Ciunienė
Sutuoktinis (-ė)	Teofilė Čiburytė-Ciunienė
Vaikai	Algirdas Petras Ciunis, Laimutis Leonas Ciunis

Veikla	karininkas, pedagogas, bibliotekininkas
Partija	1949 m. SSKP

Petras Ciunis (1898 m. birželio 26 d. Perlojoje, Perlojos valsčius – 1979 m. Vilniuje) – karininkas, pedagogas, bibliotekininkas.

Biografija

Šeima

Tėvas Antanas Ciunis buvo gimęs Perlojoje, dirbo geležinkelio remonto ir priežiūros darbininku.

Motina Agafija (Barnatavičaitė) Ciunienė buvo gimusi Paužalio kaime (Lydos apskritis), šeimininkavo namuose.

Sesuo Marija „Marytė“ Ciunytė vos sulaukusi pilnametystės 1914 m. išvyko į JAV, kur Niujorke gyveno iki mirties. Šeimos archyve saugomi išlikę tarybinės nomenklatūros cenzūruoti laiškai.

Sesuo Elena „Eliukas“ Ciunytė dingo be žinios II PK metais.

Žmona Teofilė (Čiburytė) Ciunienė.

Sūnus Algirdas Petras Ciunis - gydytojas psichiatras, gyvenimo pabaigoje paskatintas klasės draugo prof. Z. Zinkevičiaus pakeitė pavardę į "Ciunys, nes taip labiau Lietuviška".

Sūnus Laimutis Leonas Ciunis - teatro ir kino aktorius, režisierius.

Ankstyva jaunystė

1911–1915 m. P. Ciunis mokėsi Trakų miesto mokykloje.

1915–1918 m. Voronežo mokytojų seminarijoje (tuomet Tartu universiteto filialas), įgijo pradžios mokyklos mokytojo specialybę. Dalyvavo „Saulės“ draugijos, Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti veikloje. 1917 m. balandžio-gegužės mėn. lankėsi Sankt Peterburge, kur rinko aukas lietuvių reikalui.

1918 m. birželio-rugpjūčio mėn. tarnavo telefonistu Lugoje, buvusio Rusijos armijos Peterburgo srities pasienio apsaugos pulko štabe.

Tarpukaris

1918 m. lapkričio mėn. pradėjo tarnybą Lietuvos kariuomenės I-ame pėstininkų pulke. 1918 m. gruodžio mėn. su pulku perkeltas į Alytų, nuo 1919 m. vasario mėn. dalyvavo kovose su bolševikais. Esant reikiamam ankstesniam išsilavinimui ir kovų patirčiai, 1919 m. birželio mėn. priimtas į Kauno karo mokyklą. Dėl karininkų trūkumo karo mokyklos kursas buvo sutrumpintas iki 6 mėn. Ją baigęs (II laida) pėstininkų leitenanto laipsniu paskirtas į I pėstininkų pulką būrio vadu.

Nuo 1920 m. liepos mėn. dalyvavo mūšiuose su lenkais ties Varėna, Valkininkais, Lentvariu ir Trakais. Aktyviems karo veiksmams aprimus su daliniu saugojo Lietuvos demarkacinę liniją su Lenkija Musninkų-Širvintų-Giedraičių ruože. Nuo 1921 m. rugpjūčio 19 d. vedė užrašus, kurie tebesaugomi šeimos archyve. Juose lietuvių, lenkų, rusų, vokiečių ir lotynų kalbomis aprašomi įvairūs „svarbumynai“: apkasai, poezija, pasaulio sporto rekordai, filosofų mintys, moterys, patriotinės dainos ir kt. Tuo laikotarpiu jis priklausė I-o pulko „Žaliojo dobilo“ (nevedusių karininkų) draugijai.

1925 m. liepos 15 d. baigė Aukštųjų karininkų kursų bendrąjį skyrių (V laida). Ėjo ūkio kuopos, vėliau – mokomosios kuopos vado pareigas I pėstininkų pulke Ukmergėje.

1926 m. suteiktas kapitono laipsnis.

1931 m. Kaune baigė karininkų chemijos kursus.

1933 m. perkeltas į Šaulių sąjungą,

1935 m. perkeltas į Trakų komendantūrą Kaišiadorių komendanto padėjėju rikiuotei,

1939 m. perkeltas į II pėstininkų pulką. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo II-ame pėstininkų pulke 2-os kuopos vadu.

Sovietmetis

Lietuvos politikams priėmus SSRS ultimatumą, 1940 m. Lietuvos kariuomenė pertvarkyta į „Liaudies kariuomenę“, vėliau į Raudonosios armijos (RA) 29-ąjį teritorinį šaulių korpusą. 1940 m. rugsėjo 7 d. P. Ciunis paskirtas RA 259-ojo šaulių pulko 1-ojo bataliono 2-osios kuopos vadu. 1940 m. gruodžio mėn. perkeltas į RA 184-ąjį šaulių divizijos 619-ąjį artilerijos pulką, paskirtas chemijos tarnybos viršininku, 1941 m. birželio mėn. – į RA 179-ąją šaulių diviziją chemijos tarnybos viršininku.

1941 m. birželio 22 d. prasidėjus SSRS-Vokietijos karui, su RA 29-ojo TŠK likučiais atsitraukė į Rusiją, dalyvavo mūšiuose ties Neveliu ir Velikije Luki. 1941 m. rugpjūčio mėn. išsiųstas į karininkų tobulinimosi kursus „Vystrel“ Solnečnogorske. Baigęs kursus 1941–1942 m. dėstė Omsko pėstininkų karo mokykloje. 1942 m. paskirtas 16-osios lietuviškosios divizijos štabo cheminės tarnybos viršininku. Karo mūšiuose dalyvavo nuo 1943 m. vasario 21 d., kai Lietuviškoji divizija stojo į kovą Aleksejevkoje, 50 km į šiaurės rytus nuo Oriolo.

1946 m. demobilizuotas, perkeltas į Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą, paskirtas karinės katedros vyresniuoju dėstytoju.

1950 m. paleistas į atsargą (papulkininkis). Nuo 1950 m. spalio iki 1964 m. vadovavo Vilniaus sritinei bibliotekai (dab. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka).

Palaidotas Vilniaus Saulės kapinėse.

Apdovanojimai

1928 m. Kariuomenės kūrėjų-savanorių medalis
1928 m. Lietuvos nepriklausomybės medalis
1929 m. Latvijos išsivadavimo karo 10-mečio medalis
1929 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius
1939 m. Šaulių žvaigždė
1944 m. Raudonosios žvaigždės ordinas
1945 m. SSRS medalis „Už pergalę prieš Vokietiją Didžiajame tėvynės kare“

Šaltiniai

Petras Ciunis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 311 psl.
Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953, II tomas. – Vilnius: Petro ofsetas, 2002. –

[1] Petras Ciunis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 311 psl.

[2] Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953, II tomas. – Vilnius: Petro ofsetas, 2002. –