Lentvaris

Kitos reikšmės – Lentvaris (reikšmės).

Lentvaris – miestas Trakų rajono savivaldybėje, 8 km į rytus nuo Trakų. Seniūnijos centras, 5 seniūnaitijos (Bažnyčios, Kilimų, Klevų daugiabučių, Lentvario daugiabučių, Račkūnų). Didelis geležinkelio mazgas – keliai į Vilnių, Kaišiadoris, Trakus, Varėną. Stovi Lentvario Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia (pastatyta 1926 m.), biblioteka (nuo 1941 m.), paštas, vaikų globos namai. Miesto šiauriniame krašte telkšo Lentvario ežeras, šalia kurio yra išlikęs XVI a. Lentvario dvaro parkas ir dvaro sodyba. Pietiniame pakraštyje yra miesto kapinės, jose stovi Lentvario (Račkūnų) koplyčia (1929 m.). Viena didžiausių pramonės įmonių – UAB „Kaitra“.

Lentvaris
Geležinkelio gatvė Lentvaryje
Lentvaris 54°38′35″š. pl. 25°03′00″r. ilg. / 54.643°š. pl. 25.050°r. ilg. / 54.643; 25.050 (Lentvaris)
Laiko juosta: () ------ vasaros: ()
Valstybė	Lietuva
Apskritis	Vilniaus apskritis
Savivaldybė	Trakų rajono savivaldybė
Gyventojų (2023)	9 680
Plotas	7,58 km²
Tankumas (2023)	1 277 žm./km²
Pašto kodas	LT-25001
Vikiteka	Lentvaris
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) Vardininkas: Leñtvaris Kilmininkas: Leñtvario Naudininkas: Leñtvariui Galininkas: Leñtvarį Įnagininkas: Leñtvariu Vietininkas: Leñtvaryje
lenk. Landwarów, Landwarowo, rus. Лентварова, rus. Ландварово

Lentvario dvaro rūmai

Etimologija

Dabartinis miesto vardas tikriausiai yra išsirutuliojęs iš ilgesnės, priesaginės lyties. XVI–XVII a. minimas Lentvario dvaras, lenk. Litowaryszki (Lentvoriškės), t. y. su priesaga -išk-. XVIII a. jau pasitaikydavo ir kita forma, su slaviška priesaga -ovo – Lantworowo (arba Landworowo, t. y. Landvarovas), kuri ilgainiui ir įsigalėjo, ypač XIX amžiuje, o XX a. tapo Lentvariu. Manoma, kad tai asmenvardinis vietovardis, sietinas su giminės antroponimu Litovaras (Litawor).

Geografija

Lentvario geležinkelio stotis

Miestas įsikūręs prie geležinkelio Vilnius–Kaunas, kuris yra pagrindinė susisiekimo arterija. Nuo Lentvario išsišakoja ruožas link Trakų. Pro Lentvarį važiuoja ir jame sustoja Vilniaus miesto autobusas nr. 68.

Istorija

Lentvaris XIX a.

Iki XIX a. Lentvaris arba Landvarovo buvo nedidelis kaimas. 1596 m. minimas Lentvoriškių dvaras.

1838 m. Lentvario kaime buvo 14 kiemų. Miestelis pradėjo augti, kai pro jį buvo 1861–1862 m. nutiesta Sankt Peterburgo-Varšuvos geležinkelio atšaka į Virbalį ir pastatyta aukščiausios klasės stotis su specialiomis salėmis ir apartamentais carui. Išsiplėtė geležinkelininkų miestelis, pastatyta Lentvario geležinkelio stotis. 1862 m. gruodį pradėtas traukinių eismas. Geležinkelio atsiradimas paskatino smulkių gamyklėlių ir amatininkų dirbtuvių atsiradimą. Miestelyje pagyvėjo prekyba. Grafo Juzefo Tiškevičiaus iniciatyva pastatytas vinių fabrikas, kurio produkcija turėjo didelę paklausą. Gyvenvietėje buvo pastatyti namai, kuriuose apgyvendinti geležinkelio darbininkai ir konduktoriai (pirmoji šios gyvenvietės gatvė ir pavadinta Konduktorių). Augo gyventojų skaičius, atsirado būtinybė įsteigti mokyklą.

1869 m. įkurtas vielos ir vinių fabrikas. Jo darbininkai, nepakeldami išnaudojimo, 1874 m. streikavo. Tai buvo vienas iš pirmųjų streikų Lietuvoje. 1896 m. rugsėjo 20 d. mokykla atvėrė duris pirmiesiems mokiniams. Piotr Gurinovič ir pravoslavų šventikas Sergej Smirnov buvo pirmieji mokytojai. Mokykla vadinosi Landvarovo liaudies mokykla. Vaikai buvo mokomi rusų kalba. Tuometiniame Lentvaryje gyveno apie 300 žmonių.

1897–1898 mokslo metais mokykla veikė privačiame name. Mokėsi 53 berniukai ir 40 mergaičių. 1908 m. Landvarove buvo dvi mokyklos: geležinkeliečių ir liaudies. 1909 m. grafo Vladislovo Tiškevičiaus lėšomis pastatytas medinis mokyklos pastatas. Mokėsi apie 150 mokinių. Grafai Tiškevičiai rūpinosi, kad gyvenvietė taptų miestu su savo pramone ir įstaigomis. 1911 m. įsteigtas dildžių ir metalo dirbinių fabrikas. XX a. pradžioje veikė 2 kalkių degyklos.

Dėl savo gražaus kraštovaizdžio ir apylinkių Lentvaris net laikytas kurortu. Vilniaus miestiečiai mėgdavo savaitglio išvykas į Lentvarį, kurio dvare XIX a. atidaryta viena pirmųjų kavinių Lietuvoje - „Cafe Riviera“. XIX a. Lentvaris buvo kaimas ir palivarkas Trakų apskrities Tarpupio valsčiuje.

I pasaulinio karo metais dvare įsikūrė ligoninė. Vladislavas Tiškevičius buvo šios ligoninės vyriausias gydytojas. Jo žmona ir dukterys slaugė sužeistuosius, rūpinosi medikamentais, tvarsliava. Geležinkelio stoties patalpose buvo įkurta maža cerkvė. I pasaulinio karo metais mokykla uždaryta. Joje įkurtos kareivinės. 1919–1920 m. mokslo metais mokykla vėl buvo atidaryta. Vaikai mokėsi penkiose klasėse. Valstybinė kalba – lenkų. Visa mokyklos dokumentacija vesta taip pat lenkų kalba. Nuo 1920 m. iki 1939 m. Lentvaris priklausė lenkų okupuotam Vilniaus kraštui. 1925 m. miestelyje įsteigta laikinoji koncentracijos stovykla. 1939 m. gyvenvietė oficialiai pavadinta Lentvariu.

Lentvario ežeras

1940 m. Lentvaryje buvo: mokykla, biblioteka, geležinkelio stotis, paštas, vinių fabrikas, prekybos kioskai. Per Birželio sukilimą 1941 m. birželio 23 d. Lentvarį užėmė lietuvių sukilėliai. 1941 m. rugsėjo 30 d. nacių okupacinės valdžios įsakymu Varnikų miške prie Trakų nužudyti Onuškio, Rūdiškių, Trakų ir Lentvario žydai. 1944 m. kovo mėn. miestelį nesėkmingai puolė lenkų Armijos Krajovos kovotojai. Per karą Lentvaris smarkiai nukentėjo.

II pasaulinis karas visam kraštui padarė didelę žalą. Neaplenkė jis ir Lentvario. Miestelyje daug namų buvo sugriauta ir sudeginta. Nepažeista liko Lentvario bažnyčia, kurioje tuo metu freskomis buvo gražinamos sienos. Vokiečių okupacijos metais mokykla nedirbo. Pamokos prasidėjo 1944 m. Vaikai buvo mokomi lenkų kalba. 1945–1946 m. mokslo metais vėl atidarytos klasės su rusų dėstomąja kalba.

Lentvario daugiabučiai

Pakalnės gatvė

1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Po Antrojo pasaulinio karo daliai gyventojų repatrijavus į Lenkiją, į miestą atsikėlė lietuvių iš Aukštadvario, Vievio, Varėnos, Semeliškių ir Valkininkų, nemažai imigrantų atvyko iš SSRS. Sovietų valdžia 1940–1941 m. ir 1944–1953 m. ištrėmė 35 Lentvario gyventojus.

1949 m. liepos 11 d. Lentvariui suteiktas miesto statusas. 1949 m. senojo vinių fabriko vietoje įsteigta santechnikos dirbinių gamykla „Kaitra“. 1950 m. buvo atidarytos lietuviškos klasės, kurios sudarė septynmetę mokyklą. Mokykla buvo atidaryta buvusiame statybininkų bendrabutyje, netoli „Kaitros“ gamyklos. Nuo 1950–1951 m. mokslo metų Lentvario Pirmoji vidurinė mokykla („Versmės“ gimnazija) tapo vidurine. 6-ojo dešimtmečio pabaigoje didėjo Lentvario gyventojų skaičius, atsirado naujų įmonių. Didžiausia iš jų – kilimų fabrikas. Augo ir vaikų skaičius. Sename mediniame pastate jie nebetilpo. Mokykla veikė trijose vietose: raudonų plytų pastate prie stoties, mediniame pastate prie pašto ir kelios klasės patalpintos dabartinės Lentvario Pradinės mokyklos patalpose.

1954 m. dalis miesto prijungta prie Kariotiškių apylinkės ir Mačiuliškių apylinkės. 1956 m. pradėtas statyti trijų aukštų mūrinis mokyklos pastatas. 1956 m. vidurinę mokyklą baigė pirmoji abiturientų laida. Nuo 1956 m. mokykla pavadinta Lentvario vidurinė mokykla su gamybiniu mokymu. Kartu su viduriniu išsilavinimu mokiniai įgydavo ir darbininkiškas profesijas. Nuo 1957 m. buvusiuose grafų rūmuose įsikūrusi Lentvario kilimų fabriko (dabar – „AB Kilimai“ ir „UAB Lentvario kilimai“) administracija.

1959 m. baigtas statyti centrinis mokyklos pastatas, skirtas 440 mokinių. Tačiau mokinių buvo dvigubai daugiau. Buvo pastatyti du priestatai. Tuo metu mokykloje mokėsi 960 mokinių. Mokykloje veikė bufetas, biblioteka, fizikos, chemijos, buities darbų kabinetai, mokinių bendrabutis. 1963 m. klasės su lietuvių dėstomąja kalba buvo atskirtos į savarankišką mokyklą. 1963 m. rugsėjo 1 d. LTSR švietimo ministro įsakymu, tarpininkaujant mokytojui Motiejui Šimelioniui, buvo atidaryta lietuviška mokykla Lentvaryje. Ji vadinosi Lentvario miesto 2 – oji vidurinė mokykla. Padedant Trakų Vykdomajam komitetui, Švietimo skyriui, mokyklą šefuojančiam Lentvario kilimų fabrikui naujos mokyklos statybos darbai buvo pradėti 1973 m. žiemą. 1973 m. gruodžio 20 dieną Klevų alėjoje padėtas pirmasis pamatinis akmuo Lentvario naujai lietuvių mokyklai, į kurios pamatus įmontuotas laiškas būsimoms kartoms. 1967–1968 mokslo metais nutrauktas gamybinis mokymas.

1960–1970 m. Lentvaryje buvo 26 gatvės, kurių bendras ilgis 18 km, kultūros namai, kino teatras, biblioteka, trys vaikų darželiai, 25 vietų ligoninė, vaistinė, poliklinika. 1967 m. geležinkelio stoties prieigose filmuotos kelios meninio filmo „Krachas“ scenos. 1989 m. Lentvario 2-oji vidurinė mokykla buvo pavadinta lituanisto, Lentvario lietuvių mokyklos įkūrėjo Motiejaus Šimelionio vardu.

1996 m. Lentvario Pirmoji vidurinė mokykla iškilmingai minėjo savo 100 metų jubiliejų. 2001 m. patvirtintas Lentvario herbas. Nuo 2008 m. rugsėjo 1 d., sumažėjus Lentvario Pirmosios vidurinės mokyklos mokinių skaičiui, rytinio priestato pirmame aukšte įsikūrė Meno mokyklos filialas. 2010 m. spalio 10 d. iškilmingai buvo atidarytos Lentvario Pirmosios vidurinės mokyklos dvi vaikų darželio grupės: ikimokyklinio ugdymo, kurią lanko 3-5 metų vaikai, ir priešmokyklinio ugdymo, kurią lanko 6 metų vaikai.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a.	Tarpupio valsčius	Trakų apskritis
1919 m.	Lentvario valsčiaus centras
1920–1925 m.			Vilniaus kraštas
1925–1939 m.		Vilniaus-Trakų apskritis
1941–1944 m.		Trakų apskritis
1944–1947 m.	?
1947–1949 m.	Lentvario valsčiaus centras
1949–1950 m.	apskrities pavaldumo miestas, Lentvario valsčiaus centras
1950–1953 m.	rajoninio pavaldumo miestas	Trakų rajonas	Vilniaus sritis
1953–1995 m.
1995–	Lentvario seniūnijos centras	Trakų rajono savivaldybė	Vilniaus apskritis

Švietimo ir ugdymo įstaigos

• Lentvario Henriko Senkevičiaus vidurinė mokykla
• Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazija
• Lentvario 1-oji vidurinė mokykla

Architektūra

Miesto planas stačiakampis. Žymiausi pastatai ir kultūros paminklai:

• Neoromaninė Lentvario Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia su kampanile
• XIX a. 2-osios pusės – XX a. pradžios Lentvario dvaro sodyba
• Vandentiekio bokštas, statytas XIX a. 6-7 dešimtmetyje
• Raudonų plytų Lentvario geležinkelio stotis, pastatyta 1871 m.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1896 m. ir 2021 m.
1896 m.*	1897 m.^sur.	1905 m.	1923 m.^sur.	1931 m.	1939 m.	1959 m.^sur.	1966 m.
385	300	208	2 000	2 287	2 500	4 216	5 500
1970 m.^sur.	1974 m.	1976 m.	1979 m.^sur.	1989 m.^sur.	2001 m.^sur.	2011 m.^sur.	2013 m.
8 235	9 000	9 600	10 167	12 694	11 773	11 105	10 750
2020 m.	2021 m.^sur.	-	-	-	-	-	-
10 000	9 713	-	-	-	-	-	-
* pagal enciklopedijos išleidimo metus.
Demografinės raidos histograma

Tautinė sudėtis

2011 m. gyveno 11 105 žmonės: Lietuviai – 54,25% (6 024); Lenkai – 25,75% (2 859); Rusai – 11,98% (1 330); Baltarusiai – 4,24% (471); Ukrainiečiai – 1,03% (114); Kiti – 2,76% (307).

2001 m. gyveno 11 773 žmonės: Lietuviai – 51,8% (6 098); Lenkai – 27,43% (3 229); Rusai – 12,67% (1 492); Baltarusiai – 4,2% (494); Ukrainiečiai – 1,16% (136); Kiti – 2,75% (324).

Žymūs žmonės

• Aleksandras Belgardas (1902–1992), mokslininkas, biologas.
• Igor Przegrodzki (1926–2009), aktorius, režisierius, pedagogas.
• (1938–2012), rašytoja.
• Teresa Żylis-Gara (1930–2021), dainininkė.
• (1921–2010), kino režisierius.

Ekonomika

Lentvaryje veikia kilimų (AB „Kilimai“), metalo gaminių („Lentima“, „Kaitec“, „Minartis“, „Gijona“), medienos apdirbimo („Lentvario mediena“), medinio karkaso skydinių namų („Jūsų namas“), santechnikos, šildymo įrenginių (UAB „Kaitra“) gamybos bendrovės.

Sportas

Futbolo klubai

Buvę

• FK Kaitra Lentvaris
• FK Kolobki Lentvaris

Aktyvūs

• FK Klevas Lentvaris
• FK Lentvaris

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .
2. Ландварово. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 17 (33) : Култагой — Лед. С.-Петербургъ, 1896., 322 psl. (rus.)
3. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 123–125
4. Kavinė Rivjera - pramogų oazė kurortiniame Lentvaryje
5. Landwarowo. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. V (Kutowa Wola — Malczyce). Warszawa, 1884, 75 psl. (lenk.)
6. Lentvaris. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 800 psl.
7. Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
8. Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.
9. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
10. Lentvaris. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos, 471 psl.
11. Kazys Misius, Algimantas Miškinis ir kt. Lentvaris. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 519
12. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
13. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
14. Vilniaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
15. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
16. 2011 m. surašymo duomenys 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.
17. 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2012-07-07 iš Archive.is projekto
18. Lentvaris. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007

Literatūra

• Lentvaris. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 456 psl.
• Лентварис: краеведческий материал / Валентина Банушевич. – Trakai, 2003. – 108 p.: iliustr. –
• Лентварис. Новый взгляд на прошлое и современность: краеведческое исследование / Валентина Банушевич. – Trakai: Barbora, 2005. – 279 p.: iliustr. –
• Raidė raidę randa: Lentvario vidurinių mokyklų mokinių sukurti kūrinėliai, kurių visi žodžiai prasideda ta pačia raide / projekto vadovės Aušra Girdziušienė, Asta Radimonienė. – Lentvaris: Lentvario H. Senkevičiaus vidurinė mokykla, 2007. – 56 p.: iliustr. –