Pavilnutis

Pavilnutis
[[Vaizdas:|{{#if:|270px]]
Pavilnutis
55°30′50″š. pl. 21°36′14″r. ilg. / 55.514°š. pl. 21.604°r. ilg. / 55.514; 21.604 (Pavilnutis)
Apskritis	Klaipėdos apskritis
Savivaldybė	Šilutės rajono savivaldybė
Seniūnija	Švėkšnos seniūnija
Gyventojų (2021)	43
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) Vardininkas: Pãvilnutis Kilmininkas: Pãvilnučio Naudininkas: Pãvilnučiui Galininkas: Pãvilnutį Įnagininkas: Pãvilnučiu Vietininkas: Pãvilnutyje

Pavilnutis – kaimas Šilutės rajono savivaldybėje, 1 km į vakarus nuo Švėkšnos. Pro kaimą eina keliai iš Švėkšnos į Saugas, Pėžaičius, Vilkyčius; teka upeliai: Vilnutis (Ašvos dešinysis intakas), Lendrupis (Švėkšnalės dešinysis intakas); vakaruose prieina Bilviečio ir Kalkiškės miškai. Ribojasi su Kalnalio, Jomantų, Jurgaičių, Kalkiškės, Vilkėno I kaimais ir Švėkšnos miesteliu.

Pavilnučio kaime yra degalinė, automobilių plovykla, individuali medžio apdirbimo įmonė, istorijos paminklai: tarptautinių Baltijos trianguliacijos grandinės geodezinių matavimų „Švėkšnos bazė“ Švėkšnos trianguliacijos punktas, piliakalnis.

Istorija

Pietiniame Pavilnučio kaimo pakraštyje yra Parakaunyčios kalnas; senovėje ant kalno yra buvusios kapinės; prie kalno iki I pasaulinio karo stovėjo rusų caro armijos parako ir sprogstamųjų medžiagų medinis sandėlis.

1831 m. liepos 14 d. naktį Pavilnučio kaime ant Parakaunyčios kalno keletą valandų ilsėjosi besitraukiantis nuo rusų caro armijos persekiojimų generolo F. Rolando sukilėlių dalinys.

Pavilnučio kaimo viduryje buvo vadinamasis dvaro laukas (plotas apie 70 ha), kuris Švėkšnos dvarui liko po žemės reformos (1923 m.). Pavilnučio kaimo vakarinėje dalyje buvo Švėkšnos dvaro plytinė (1901–1905 m. pagamintos ir išdegtos čerpės ir dalis plytų Švėkšnos Šv. Jokūbo bažnyčios statybai).

1928 m. Pavilnučio kaimo pietinėje dalyje pastatytas aukštas rąstų bokštas piramidė. 1929 m. birželį Lietuvos ir užsienio mokslininkai 1 mm tikslumu išmatavo atstumą tarp šio ir Skomantų kaime (Klaipėdos raj.) pastatytų medinių bokštų. Šiuos du bokštus jungianti tiesė (ilgis 6466,357 m) tapo pagrindine linija, kuri naudota atliekant geografinius ir geodezinius mūsų šalies teritorijos matavimus. 2003 gruodžio 31 d. ”Švėkšnos bazės” Švėkšnos trianguliacijos punktas (likę žemėje giliai patvariai įtaisyti keli betoniniai ir metaliniai „centrai"; bokštą 1967 nuvertė uraganas), kaip turintis istorinę, mokslinę reikšmę, įtrauktas į Lietuvos Respublikos kultūros paveldo registrą.

1930 m. pro Pavilnutį nutiestas plentas į Žagatpurvius.

I ir II pasaulinių karų pradžioje Pavilnučio kaimo laukuose buvo rusų apkasai.

1948 gegužės 22 d. ant Parakaunyčios kalno stovėjusią daržinę buvo surinkti ir uždaryti į Sibirą tremiami Švėkšnos valsčiaus žmonės.

Sovietmečiu Pavilnučio kaime buvo Švėkšnos tarybinio ūkio karvių ferma, mechaninės dirbtuvės, degalinė, grūdų sandėlis, suskystintų dujų balionų sandėliukas. XX a. VI–VII dešimtmetyje ant Parakaunyčios kalno veikė akmenų skaldykla, kurios skalda buvo naudojama Švėkšnos-Saugų kelio rekonstrukcijai.

1923 m. Pavilnučio kaime buvo 8 ūkiai, 38 gyventojai, 1997 m. – 21 ūkis, 44 gyventojai.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.
1902 m.	1923 m.^sur.	1959 m.^sur.	1970 m.^sur.	1979 m.^sur.	1989 m.^sur.
96	38	82	74	50	39
1997 m.	2001 m.^sur.	2011 m.^sur.	2021 m.^sur.	-	-
44	48	40	43	-	-
Demografinės raidos histograma

Žymūs žmonės

Pavilnučio kaime gimė:

• Bliūdžius Petras (1903–1976), mokytojas, Žemaitijos šviesuolis;
• Petras Sūdžius (1898 08 15 – 1941 06 25 prie Džiuginėnų, Telšių raj., pedagogas, literatas, kultūrologas; nužudytas besitraukiančių raudornamiečių;
• Antanas Urbonas (g. 1939 10 24), chemijos m. kandidatas, docentas;
• Pranas Urbonas (g. 1932), gamtos mokslų daktaras, docentas;
• Zigmas Urbonas (g. 1928 10 04), agrarinių mokslų daktaras, docentas.

Paulaičių kaime gyvena:

• Šarkus Dainius, meninio metalo apdirbimo meistras, kalvis; .
• Šarkuvienė Irena, keramikė, dailininkė.

Šaltiniai

• Šilutės kraštas. Enciklopedinis žodynas. Prūsija. Šilutė. 2000.

Nuorodos

• Pavilnučio piliakalnis

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .
2. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
3. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
4. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
5. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
6. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
7. Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
8. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
9. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.