Obon jap お盆 arba kai kuriuose šaltiniuose tiesiog Bon jap 盆 budistinė Japonijos šventė skirta pagerbti protėvių vėles Ti

Obon (jap. お盆) arba kai kuriuose šaltiniuose tiesiog Bon (jap. 盆) – budistinė Japonijos šventė skirta pagerbti protėvių vėles. Tikima, kad kiekvienais metais Obon festivalio metu dvasios grįžta į gyvųjų pasaulį norėdamos aplankyti savo artimuosius. Daugumoje Japonijos regionų švenčiama rugpjūčio viduryje, kituose – liepos. Obon savaitė yra vienas iš trijų didžiausių šalies šventinių sezonų, jo metu ypač suaktyvėja keliavimas, nes budistinis festivalis ilgainiui tapo šeimos susitikimo švente. Šiuo laikotarpiu žmonės iš miestų grįžta į vietas, iš kurių yra kilę, aplanko bei tvarko mirusiųjų kapus.

Šventė tęsiasi tris dienas ir neturi tikslios datos. Iki Meidži laikotarpio, Obon buvo švenčiamas pagal mėnulio kalendorių, septinto mėnesio 15 d., todėl data nebuvo pastovi ir šventė vykdavo liepą arba rugpjūtį. Kai Meidži pradžioje Japonijoje senasis kalendorius buvo keičiamas į Grigaliaus, ne visi šalies regionai priėmė tą patį laiką festivalio šventimui. Taip susidarė trys galimos šventės datos. „Šičigacu Bon“ (Bon liepos mėnesį) švenčiamas apie liepos 15 d. Tokijo, Jokohamos ir Tohoku regionuose. „Hačigacu Bon“ (Bon rugpjūčio mėnesį) švenčiama apie rugpjūčio 15 d. daugumoje Japonijos regionų. Tai labiausiai paplitusi Obon festivalio data. „Kju Bon“ (Senasis Bon) švenčiamas mėnulio kalendoriaus septinto mėnesio 15 d., todėl šventės data kinta kiekvienais metais. Šiuo laikotarpiu festivalis švenčiama šiaurinėse Kanto regiono dalyse, Čiūgoku, Šikoku regionuose ir Pietvakarių salose. Obon nėra valstybinė šventė, tačiau jos metu japonai gali išeiti atostogų.

Kilmė

Festivalio pavadinimas – tai žodžio urabon sutrumpinimas. Sis žodis kilęs iš sanskrito Ullambana, pažodžiui reiškiančio „kabėti aukštyn kojomis“. Ullambana išreiškia fiziškai ar dvasiškai nepakeliamą kančią, kurią tenka kęsti kabant aukštyn kojomis. Japonai tiki, kad jie privalo palengvinti protėvių kančią – Ullambana.

Obon legenda kyla iš pasakojimo apie Budos pasekėją (jap. 目犍連, Mokuren), kuris turėjo antgamtinių galių ir kartą jomis pasinaudojęs pažvelgė, kaip jo mirusi motina laikosi pomirtiniame gyvenime. Maudgalyayana sužinojo, kad motina pateko į alkanų demonų karalystę ir joje labai kenčia. Nusiminęs ir susijaudinęs dėl jos likimo bei norėdamas padėti, Mokuren nuėjęs pas patį Budą paklausė jo patarimo. Buda savo pasekėjui patarė duoti aukas budistų vienuoliams, kurie septinto mėnesio 15 d. buvo kaip tik baigę vasarinį atsiskyrimą. Maudgalyayana paklausė Budos ir jo motina buvo išlaisvinta iš alkanų demonų karalystės kančių. Tai pamatęs, Mokuren ėmė šokti iš laimės. Iš šio šokio kildinamas tradicinis Bon Odori arba išvertus „Bon šokis“, atliekamas Obon festivalio metu.

Tradicijos

Japonai jaučia pagarbą vyresniesiems bei jų išminčiai. Žmogui jau mirus, jis vis dar yra gerbiamas. Neretai japonai gyvena namuose, kurie anksčiau priklausė jau mirusiems šeimos nariams. Tokiuose namuose įrengiama vieta, skirta atminti ir pagerbti mirusius gimines. Obon festivalio metu, čia susirenka giminės, ir kartu su, tikima, sugrįžusiomis dvasiomis, valgo, dainuoja, šoka bei meldžiasi.

Prieš prasidedant šventei, turi būti nuvalyti ir sutvarkyti mirusiųjų kapai, tai perspėja vėlę, kad artėja Obon ir ji greitai bus kviečiama ir laukiama sugrįžti į namus, kuriuose įrengiamas nedidelis altorius ar butsudan – nedidelė šventovė. Artėjant vakarui šventės išvakarėse, uždegamos žvakės bei žibintai, skirti padėti dvasioms surasti kelią į namus. Šeimos protėviams siūlomos gėlės, jų kadaise mėgti patiekalai, vaisiai, arbata, ryžiai, baklažanai arba agurkai – tikima, kad ant šių daržovių dvasios parjoja į namus. Taip pat padedama keletas mažų cukranendrių lazdelių ir viena ilgesnė, kuri turi atstoti vaikščiojimui skirtą lazdą ir padėti protėvių dvasioms grįžti atgal į kapą.

Obon ritualai paprastai prasideda liepos ar rugpjūčio 13 dieną, priklausomai nuo regiono. Pagrindiniai ritualai susideda iš Obon Iri (žibintų iškabinimas), Mukaebi („pasveikinimo ugnis“ skirta dvasioms rodyti kelią namo), Obon Ake arba Okuribon (ceremonija ar pamaldos mirusiesiems) ir Okuribi („išsiuntimo ugnis“).

Tipiniai Obon ritualai:

Liepos arba rugpjūčio 13 d. Pagrindinė pareiga – Obon Iri. Vyksta pasiruošimas šventei. Mirusiųjų šeima ruošiasi priimti savo protėvius, tvarkomi namai, o juose pastatomas ir gėlėmis, žvakėmis, smilkalais, bon-čočin popieriniais žibintais puošiamas nedidelis altorius, gaminamos aukos. Laukiant dvasių namuose atidaromos durys. Uždegama Mukaebi pasveikinimo ugnis – nedidelis lauželis, padedamas prie durų kaip orientyras, rodantis protėviams kelią į namus. Gali būti padedamas dubenėlis su vandeniu, kad grįžę mirusieji galėtų nusiplauti kojas po ilgos ir sunkios kelionės namo. Mirusiųjų kapai lankomi, valomi, puošiami, o kai kurios šeimos Mukaebi ugnį ar žibintus uždega ir kapinėse.
Liepos arba rugpjūčio 14-15 d. Pagrindinė pareiga – Obon Ake arba Okuribon. Tikima, kad mirusieji jau grįžo į namus ir juos pagerbiant vyksta budistinės ceremonijos. Ypač daug dėmesio skiriama pagerbti giminaitį, jeigu tai pirmasis Obon po jo mirties. Šiomis dienomis daug maldų ir susikaupimo, susirinkę gyvieji prisimena protėvių žemiškus gyvenimus, nuveiktus darbus ir dėkoja jiems už viską, kas buvo kadaise suteikta. Šiuo metu daug keliaujama, nes iš gimtosios vietos išsikėlusios japonų šeimos nori aplankyti visus mirusiuosius, kurie gali būti palaidoti skirtinguose miestuose, taip pat į gimtinę sugrįžta nemažai užsienyje gyvenančių žmonių.
Liepos arba rugpjūčio 16 d. Pagrindinė pareiga – Obon Ake arba Okuribon.
Gozan no Okuribi laužas Kiote, laivo formos simbolis
Paskutiniąją dieną vyksta atsisveikinimas, išlydint dvasias surengiamos gausios vaišės. Paskutinį kartą pasimeldžiama, paprašoma protėvių apsaugos ir atleidimo už įvykius ar nesutarimus jiems esant gyviems. Uždegamos vėles atgal į pomirtinį gyvenimą išlydėti turinčios ugnelės, vadinamos Okuribi. Japonijos mieste Kiote vyksta minias sutraukiantis renginys, vadinamas Gozan no Okuribi, kuris yra laikomas visos Obon šventės kulminacija. Miestą supančiuose kalnuose uždegami didžiuliai Okuribi laužai, matomi iš tolo. Kiekvienas laužas turi išskirtinę formą. Pirmasis yra kiniškas simbolis dai (大) reiškiantis „didelis“, antrasis simbolis myo-ho (妙法), išreiškiantis didįjį Budos mokymą. Trečiasis simbolis yra funagata – laivo formos laužas. Vėliau seka dar vienas simbolis dai ir penktasis toriigata – tradicinių šintoizmo vartų torii formos laužas. Šis reginys sudomina ne tik japonus, bet ir turistus iš viso pasaulio, jį gyvai transliuoja Japonijos televizija. Dar vienas dažnas reginys yra upe plukdomi žibintai, vadinami toro nagashi, taip pat skirti padėti dvasioms sėkmingai sugrįžti į pomirtinį gyvenimą.

Obon festivalio metas yra skirtas prisiminti ir pagerbti mirusiuosius, tačiau japonams tai kartu yra iškilminga ir džiaugsminga šeimos susitikimo šventė gyviesiems. Panašiai kaip Padėkos diena Šiaurės Amerikoje, Obon yra laikas, skirtas šeimai ir susitikimams su kurį laiką nematytais giminaičiais. Didžioji dalis japonų šventės savaitę išeina atostogų, kad galėtų aplankyti ne tik mirusiųjų kapus, bet ir gyvuosius šeimos narius. Šiuo laikotarpiu keliamos mugės, kuriose žmonės prisijungia prie žaidimų, šoka įžymų sugrįžusias dvasias sveikinantį Bon Odori šokį, ragauja sezoninius vaisius, valgius, o vakare stebi viso festivalio kulminacija tampančius fejerverkus, laužus bei upėmis plaukiančius žibintus. Panašiai kaip Meksikoje švenčiama Día de Muertos, Obon šventė yra ne tik mirusiųjų pagerbimas ir prisiminimas, bet ir džiaugimasis gyvenimu.

Bon Odori

Bon Odori šokis Tokijuje (2014)

Bon Odori (jap. 盆踊り), iš japonų kalbos reiškiantis „Bon šokis“, yra Obon festivalio metu, dažniausiai liepos ar rugpjūčio 15 d. atliekamas viešas šokis gatvėje. Manoma, kad jis atsirado vėlyvuoju Muromači laikotarpiu. Skirtas pasveikinti į gyvųjų pasaulį sugrįžusias protėvių dvasias, tai vienas iš džiaugsmingiausių įvykių šventės laikotarpiu. Žmonės renkasi aikštėse, parkuose, įsijungia į apskritimą ir kartu šoka kartais net iki pat aušros. Šokio dalyviai pasiduoda ritmingai muzikai kartu atlikdami gerai žinomus, sinchroniškus judesius, nors kiekvienas gali prisijungti ir kartoti aplinkinių atliekamus žingsnius ar šokti savaip.

Kiekvienas Japonijos regionas turi savitą Bon Odori variantą ir jo metu grojamą muziką, kuri gali būti budistinė, perteikianti šventės religinį aspektą, tiek vietinė tautiška, labiau perteikianti paties regiono išskirtinumą. Įprastai, žmonėms šokant rate, jo viduryje stovi specialiai festivaliui pagaminta medinė pakyla, vadinama jagura. Dažniausiai ji yra scena, ant kurios stovi muzikantai bei dainininkai. Aplink šią pakylą ratu sukasi šokio dalyviai, tuo metu atliekantys judesius, kurie taip pat smarkiai priklauso nuo regiono. Kai kur apie jagurą sukamasi pagal laikrodžio rodyklę, kai kur prieš laikrodžio rodyklę, o kartais kryptis šiokio metu keitinėjama, nors taip nutinka retai. Pasitaiko ir tokių šokių, pavyzdžiui, žmonės stovi ne ratu, o išsidėsto linija – tokiu principu šokamas garsusis Tokušimos „Awa Odori“ šokis.

Bon Odori metu atliekami judesiai neretai gali atspindėti ir gyvenvietės istoriją bei kultūrą. Pavyzdžiui, Kiūšiū regione, kur buvo didžiausia Japonijos anglių kasykla Miike, grojama liaudies daina „Tanko Buši“ („anglių kasimo daina“), o šokant imituojami kalnakasių judesiai, pavyzdžiui, vežimėlių stūmimas, kasimas, žibintų kabinimas. Regionuose, kur žmonės daugiausia užsiimdavo žvejyba, gali būti vaizduojamas tinklų traukimas.

Bon šokio metu gali būti naudojami ir įvairūs daiktai, pavyzdžiui, vėduoklės, maži, spalvoti rankšluosčiai tenugui ar mediniai tarškučiai kači-kači. Jamagatos prefektūroje atliekamo šokio „Hanagasa Odori“ metu naudojamos gėlėmis puoštos šiaudinės skrybėlės.

Awa Odori

Vienas garsiausių Bon šokių yra „Awa Odori“, kuris vyksta Šikoku salos Tokušimos mieste. Nors visoje saloje gyvena apie 250 tūkst. žmonių, kiekvienais metais Obon festivalio metu čia atvyksta apie 1,3 milijono lankytojų. Awa Odori chuliganiškas ir nenuspėjamas, o jo pradžia, manoma, 1586 m., kai Ava žemės daimyo Hačisuka iškėlė didelę Tokušimos pilies atidarymo šventę. Vietiniai, išgėrė per daug alkoholio ir ėmė chaotiškai linksmintis gatvėse, šokdami ir grodami linksmas melodijas įvairiais instrumentais, nors tuo metu taisyklės buvo griežtos: gatvėse šokti buvo galima tik tris dienas, samurajai galėjo šokti tik savo namuose, o šventyklų žemėse tai daryti buvo draudžiama. Galiausiai Awa Odori tapo tradicinio Bon Odori ir vakarėlio metu besilinksminusių žmonių šokių mišiniu. Yra dvi Awa Odori rūšys: Nagaši, atliekama dieną, yra tradiciška ir rami, o Zomeki, naktinė versija, pašėlusi ir nenuspėjama.

Obon kitose šalyse

Kinija

Kinijoje vyksta panaši šventė – Alkanų vaiduoklių festivalis. Kaip ir Obon, ji švenčiama septinto mėnesio 15 d. pagal mėnulio kalendorių, ir tikima, kad šią dieną mirusiųjų giminaičių dvasios sugrįžta aplankyti gyvųjų. Obon ir Alkanų vaiduoklių festivaliai skiriasi kai kuriomis tradicijomis, pavyzdžiui, Kinijoje populiaru mirusiesiems teikti pinigines aukas, sudeginant dirbtines kupiūras.

Brazilija

Didžiausia japonų populiacija už gimtinės ribų gyvena Brazilijoje, todėl Obon festivalis šalyje triukšmingai švenčiamas visose japonų bendruomenėse. Daugiausia japonų yra San Paulo mieste, todėl čia vyksta didžiausias Obon šventimas visoje Brazilijoje. Jo metu šokamas tradicinis Bon šokis, vyksta taiko ir šamisen muzikos instrumentų konkursai, galima pasimėgauti japonišku maistu bei gėrimais.

Malaizija

Malaizijoje, Šah Alamo miesto Matsushita stadione, kiekvienais metais vyksta Obon festivalis. Ši šventė, didžiausias traukos objektas visoje Selangoro valstijoje, yra sugalvota japonų emigrantų bendruomenės. Lyginant su Japonijoje vykstančiu Obon festivaliu, Malaizijos variantas yra mažiau susijęs su dvasingumu bei budizmu. Šventė keliama norint vietiniams gyventojams papasakoti apie pačią Japonija ir jos kultūrą, renginio metu galima paragauti japoniško maisto, gėrimų, susipažinti su menu ir šokiais. Taip pat tai gera proga Japonijos verslininkams reklamuoti savo prekes Malaizijos rinkai. Selangoro valstijos turizmo tinklalapis informuoja žmones apie būsimus Obon renginius ir kartu nurodo keletą griežtų taisyklių. Pavyzdžiui, šokių aikštelėje žmonėms negalima dėvėti aukštakulnių batų, draudžiama rūkyti, dėvėti nepadorius rūbus ir fantastinių būtybių kostiumus, populiarius šiuolaikinėje Japonijos kultūroje.

JAV ir Kanada

Obon festivalio laikotarpis itin svarbus Havajų salose, kuriose nemaža dalis gyventojų yra japonų kilmės, nors ši šventė populiari visame Šiaurės Amerikos žemyne, ypač tarp žmonių, turinčių japoniškas šaknis. Šventės gali būti surengtos bet kurią dieną liepos – rugsėjo mėnesių intervale. Festivalius rengia Amerikos budistų šventyklos ar organizacijos. Paprastai šventės susideda ir iš dvasinių papročių bei ritualų, ir pasilinksminimų, į kuriuos įeina Bon šokiai aplink jagura. Daugumos švenčių metu vyksta vaišės, diskutuojama apie japonišką maistą, meną, susipažįstama su japonų kultūra ir Amerikos-Japonijos istorija. Obon šventės metu ypač išpopuliarėjo taiko būgnais grojančių profesionalių ir mėgėjų muzikantų pasirodymai. Melodijos Amerikoje būna panašios į tradicines, atliekamas Japonijoje, pavyzdžiui, „Tanko Buši“ daina iš Kiūšū regiono dažnai yra grojama ir Kalifornijos valstijoje, JAV. Dėl didelės migracijos, šioje valstijoje, Obon muzika ir šokiai, kaip ir pačioje Japonijoje, turi skirtumų, priklausančių nuo vietovės. Taip pat vyksta ir abiejų šalių kultūras sujungiantys renginiai, pavyzdžiui, Bon beisbolo rungtynės.

Literatūra

Brown, J., Brown, J. 2006. China, Japan, Korea: Culture and Customs. BookSurge, LLC. p. 75-76
De Garis, F. 2002. We Japanese. Routledge. p. 60-61
Helbert, K. 2012. Finding Your Own Way to Grieve. Jessica Kingsley Publishers. p. 116
Henrich, J. 2006. Ancient Japan. Social Studies School Service, p. 71
Melton, J. G. 2011. Religious Celebrations: An Encyclopedia of Holidays, Festivals, Solemn Observances, and Spiritual Commemorations. ABC-CLIO, LLC. p. 655
Nakamoto, J. 2011. Jack‘s Japonica. Xlibris Corporation, p. 163

Šaltiniai

All About Obon From Traditional Customs to Exciting Festivals All Over Japan. Japan Info, 2016
Čekanavičiūtė, D. Pokalbis apie japonų kalendorines šventes (II). Bernardinai, 2014
Daimonji Gozan Okuribi, Japan National Tourism Organization
DeHart, J. Obon: Japan Welcomes the Ancestors (And Other Spirits Too). The Diplomat, 2013
Lesley, A. What Is The Obon Festival And What Does It Celebrate?. World Religion News, 2014
Nakao, A. Japanese Americans keeping Obon tradition alive. San Francisco Chronicle, 2005
Obame, N. Obon Festival 2016-12-01 iš Wayback Machine projekto.. Buddhachannel, 2010
Obon 2016-12-01 iš Wayback Machine projekto.. Fest 300