Padėkos diena

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Padėkos diena (angl. Thanksgiving arba Thanksgiving Day) – JAV ir Kanados šventė, JAV švenčiama ketvirtąjį lapkričio ketvirtadienį, o Kanadoje – antrąjį spalio pirmadienį. Nuo šios šventės prasideda šventinis laikotarpis, kuris apima Kalėdas ir tęsiasi iki Naujųjų metų.

„Pirmoji Padėkos diena“, Jean Leon Gerome Ferris (1863–1930) paveikslas

Istorija

Iš pradžių Padėkos diena buvo dėkingumo Dievui, šeimai ir draugams už materialinę gerovę ir gerus santykius išraiškos šventė. Dabartiniu metu šventė JAV ir Kanadoje didžiąja dalimi prarado savo religinę reikšmę ir tapo bendra pilietine švente.

Šventės šaknys siekia pirmuosius kolonistus iš Anglijos, kurie prie Amerikos krantų atplaukė 1620 m. dabar garsiu „“ laivu. Jo keleiviai po ilgo plaukiojimo audringu vandenynu išsikėlė dabartinio Masačusetso pakrantėje žvarbią lapkričio dieną ir įkūrė Plimuto koloniją.

Daugiau nei pusė atvykusiųjų neišgyveno pirmosios žiemos ir žuvo nuo šalčio, bado ir ligų. Išgyvenusiesiems vietiniai indėnai padėjo įsikurti, išmokė kokias kultūras ir kaip auginti nederlingoje, akmenuotoje dirvoje. Jų pastangas vainikavo netikėtai didelis derlius. Pirmasis kolonistų gubernatorius V. Bredfordas pasiūlė surengti padėkos Viešpačiui dieną. Į šventę 1621 m. rudenį tėvai piligrimai pakvietė jiems padėjusių indėnų genties vadą ir 90 indėnų. Ši su indėnais pasidalinta vakarienė tapo pirmąja Padėkos dienos švente. Vėliau kolonistai gero derliaus proga Padėkos dieną šventė retsykiais.

Nedarbo diena ji pirmą kartą buvo paskelbta 1671 m. Masačusetse. Po JAV nepriklausomybės iškovojimo pirmasis JAV prezidentas Dž. Vašingtonas pasiūlė Padėkos dieną kaip nacionalinę šventę švęsti kasmet lapkričio 26 d. 1864 m., po Pilietinio karo pabaigos A. Linkolnas suvienodino jos datą, visose Valstijose Padėkos dieną pradėta švęsti ketvirtąjį lapkričio ketvirtadienį. 1939 m. Franklinas Ruzveltas perkėlė šventės datą į priešpaskutinį lapkričio ketvirtadienį, tačiau šis sprendimas buvo ne privalomas ir pusė valstijų Padėkos dieną ir toliau šventė paskutinį mėnesio ketvirtadienį, o dalis šventė Padėkos dieną du kartus.

1941 m. JAV Kongresas priėmė įstatymą, pagal kurį Padėkos diena turi būti švenčiama ketvirtąjį lapkričio ketvirtadienį. 1941 m. gruodžio 26 d. prezidentas Ruzveltas šį įstatymą pasirašė ir taip buvo nustatyta iki šiol galiojanti tvarka.

Kanada

Kanadoje Padėkos diena yra trijų dienų savaitgalis (nors kai kuriose provincijose švenčiama keturias dienas, nuo penktadienio iki pirmadienio). Tradiciniai šios šventės valgiai yra kalakutiena, kimštos daržovės, bulvių košė.

Padėkos dienos tradicija Kanadoje prasideda nuo anglų tyrinėtojo Martino Frobišerio, kuris nesėkmingai bandė atrasti šiaurės jūrų kelią į Aziją. Jis Kanadoje įkūrė gyvenvietę. 1578 m. Frobišeris dabartinėje Niufaundlendo ir Labradoro provincijoje surengė formalią ceremoniją atsidėkoti tiems, kurie išgyveno ilgą kelionę. Šis įvykis paprastai laikomas pirmąja Kanados Padėkos diena ir pirmąja oficialia Padėkos diena Šiaurės Amerikoje. Vėliau atvykę kolonistai tęsė pradėtą tradiciją, o Frobišeris buvo pakeltas į riterius ir jo vardu pavadinta Atlanto vandenyno įlanka – . Panašias rudens derliaus nuėmimo šventes dar iki europiečių turėjo ir indėnų gentys.

JAV šventės tradicijos

Pagal seną tradiciją per Padėkos dieną susirenka kelios tos pačios šeimos kartos pas vyriausiuosius šeimos narius šventiniams pietums. Kiekvienas taria padėkos žodžius už visa kas gero įvyko jo gyvenime. Šiuolaikiniai amerikiečiai per Padėkos dieną valgo tuos pačius patiekalus kaip ir jų protėviai 1621 m. per pirmuosius Padėkos dienos pietus.

Kai kurie patiekalai tapo ne tik tradicija, bet ir tam tikrais šventės simboliais: neatsiejamas šios šventės patiekalas yra kimštas naminis kalakutas su spanguolių padažu (dėl to šventė net kartais vadinama kalakuto diena), taip pat saldus moliūginis pyragas. Prie Padėkos dienos valgių paprastai priskiriamos kimštos daržovės, bulvių košė, batatai, ropės, kukurūzai.

Niujorke vyksta Macy's paradas – masinės eitynės, kurias nuo 1927 m. organizuoja prekybos tinklas Macy's. Parado metu nuo Centrinio parko iki Macy's univermago tarp Šeštosios aveniu ir Brodvėjaus nešami milžiniški pripučiami žaislai (animacinių filmų, pasakų ir televizijos laidų personažai). Parado išvakarėse vyksta žaislų pripūtimo ceremonija. Paradas rodomas tiesioginės transliacijos metu per televiziją.

Po Padėkos dienos vyksta „Juodasis penktadienis“ – prieškalėdinis išpardavimas parduotuvėse ir internete.