Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Numa Pompilijus

Numa Pompilijus
Gimė	753 m. pr. m. e. balandžio 21 d.
Mirė	673 m. pr. m. e.
Sutuoktinis (-ė)	1)Tacija, 2)Egerija
Romos karalius
Pirmtakas	Romulas
Įpėdinis	Tulas Hostilijus

Vikiteka	Numa Pompilijus

Numa Pompilijus (lot. Numa Pompilius; 753 m. pr. m. e. balandžio 21 d. – 673 m. pr. m. e.) – pagal legendas buvo antrasis Romos karalius, užėmęs sostą po Romulo; valdė 717 – 673 m. pr. m. e.

Moneta su Numos Pompilijaus ir Anko Marcijaus, ketvirtojo Romos karaliaus bei spėjamo Numos anūko, profiliais averse.

Romului mirus, romėnai išrinko sabiną Numą Pompilijų miesto karaliumi, kad jis būtų lojalus miesto gyventojams.

Plutarchas pasakojo, kad Numa buvo jauniausias iš keturių Pomponijaus sūnų, gimęs Romos įkūrimo dieną (tradiciškai – 753 m. pr. m. e. balandžio 21 d.). Jis gyveno labai asketiškai, jo namuose nebuvo jokios prabangos. Numa buvo vedęs vienintelę sabinų karaliaus Tito Tacijaus (Titus Tatius) dukrą Taciją (Tatia). Po 13 santuokinio gyvenimo metų Tacija mirė. Plutarchas rašė, kad vieni autoriai minėjo, jog jie turėjo tik dukterį Pompiliją (Pompilia), o kiti – kad jis turėjo ir 5 sūnus, iš kurių kilo 5 kilmingųjų šeimos:

Hipotetiniai Numos sūnūs
vardas lietuviškai	vardas lotyniškai	spėjami palikuonys
Pomponijus	Pomponius	Pomponijai (Pomponii)
Pinas	Pinus	Pinarijai (Pinarii)
Kalpas	Calpus	Kalpurnijai (Calpurnii)
Mamerkas	Mamercus	Emilijai (Aemilii)
Numa	Numa	Pompilijai (Pompilii)

Treti autoriai manė, kad istorija apie sūnus yra tik mėginimas įsiteikti kilmingųjų šeimoms. Manoma, kad Pompilija, kurios motina buvo pirmoji Numos žmona Tacija arba antroji žmona Lukrecija (Lucretia), ištekėjo už tokio Marcijaus (Marcius), ir jų sūnus vėliau tapo ketvirtuoju Romos karaliumi Anku Marcijumi.

717 m. pr. m. e., netrukus po Romulo mirties, Numai pasiūlė Romos karalystę. Numa pradžioje atsisakė, bet vėliau jo tėvas ir kiti giminaičiai jį įtikino sutikti.

Numa vėliau buvo garbinamas už išmintį ir pamaldumą. Legendos pasakoja, kad nimfa Egerija (Egeria) išmokė jį būti išmintigu įstatymkuriu. Parodydamas savo palankumą dievas Jupiteris iš dangaus numetė skydą ant Palatino kalvos, ir ant to skydo buvo užrašyta pranašystė. Karalius Numa įsakė padaryti dar vienuolika tokių pat skydų, vadintų ancilia. Vadinamuosius šventuosius Jupiterio skydus kiekvienais metais nešdavo žynių eisena.

Pagal tradiciją Numa paskelbė kalendoriaus reformą, kuri suderino saulės ir mėnulio kalendorius, ir žynių, vadintų Pontifices, konstituciją. Plutarchas teigė, kad kitose Numos įsteigtose Romos institucijose jis įžiūrėjęs Lakonijos įtaką ir tai aiškino Numos ryšiais su sabinų kultūra, nes „Numa kilęs iš sabinų, kurie skelbiasi esantys Lakonijos kolonijos palikuonimis“.

Teigiama, kad Numa padalino Romos teritoriją į pagus ir liepė įkurti tradicines amatininkų gildijas: „Skirdamas žmones pagal kelis amatus ir verslus jis sukūrė muzikantų, auksakalių, dailidžių, mildažių, batsiuvių, kailialupių, ir puodžių bendruomenes; visus likusius amatininkus jis suburė į dar vieną bendruomenę; kiekvienai bendruomenei jis sudarė teismus, tarybas ir religines apeigas.“ (Plutarchas)

Numa taip pat įsteigė vestalių instituciją.
Plutarchas rašė, kad romėnų ankstyvoji religija buvo be dievų atvaizdų. Jis rašė, kad „Numa uždraudė romėnams vaizduoti dievus tiek žmogaus, tiek gyvūno pavidalo. Anksčiau neturėjo jie jokių dieviškų būtybių atvaizdų ir statulų; pirmus šimtą septyniasdešimt metų jie statė šventyklas ir kitokius šventus statinius, bet juose nebūdavo jokių figūrų. Jis įtikino, kad nepagarbu yra dieviškus dalykus vaizduoti yrančiais daiktais ir kad mes neturime sampratos apie dievą, tik jo suvokimą.“

Numa Pompilijus mirė 673 m. pr. m. e. nuo senatvės. Jo sostą perėmė Tulas Hostilijus (Tullus Hostilius).

Jo gyvenimo istorija laikoma legenda dėl daugelio neatitikimų su istoriniais duomenimis. Žinomiausias anachronizmas yra faktas, kad jis buvo Pitagoro draugas, o Pitagoras, manoma, mirė apie 500 m. pr. m. e.

Romos karalius

Anksčiau valdė: Romulas	Numa Pompilijus (717–673 m. pr. m. e.) Septyni Romos karaliai	Vėliau valdė: Tulas Hostilijus
Straipsnių serijos apie Senovės Romą dalis