Vestalės lot sacerdos Vestalis romėnų Deivės Motinos Vestos židinio globėjos mergelės žynės saugojusios Šventąją Vestos

Vestalės (lot. sacerdos Vestalis) – romėnų Deivės Motinos Vestos, židinio globėjos, mergelės žynės, saugojusios Šventąją Vestos ugnį Romoje, Palatino pakalnėje vyriausiojo pontifiko priežiūroje.

Būdavo parenkamos 6–10 metų iš kilmingų šeimų, duodavo skaistybės įžadą. Pirmasis dešimtmetis buvo skiriamas ritualų apmokymams, antrasis – deivės tarnystei, trečiasis – mergelių mokymams. Atitarnavusios 30 metų būdavo atleidžiamos nuo šių pareigų ir galėdavo tekėti. Dažniausiai likdavo netekėjusios.

Numa Pompilijus įsteigė vestalių instituciją XII a. pr. m. e. Anot Plutarcho, valdant Numai jų tebuvo 2, vėliau jų skaičius išaugo iki 4, paskiau 6.

394 m. imperatoriui Teodosijui I uždraudus pagoniškas apeigas ir kultą, Vestos šventykloje užgesinta ugnis.

Vestalių atitikmuo baltų religijoje – vaidilutės.

Išnašos

Vikiteka: Vestalė – vaizdinė ir garsinė medžiaga

„Vestālis“. www.thesaurus.flf.vu.lt. Nuoroda tikrinta 2020-11-01.
Vestalės. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015
. Life of Numa. Vertė Langhorne.
„Vestal Virgins“. Encyclopedia Britannica. Nuoroda tikrinta 2020-11-01.

[1] „Vestālis“. www.thesaurus.flf.vu.lt. Nuoroda tikrinta 2020-11-01.

[2] Vestalės. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015

[3] . Life of Numa. Vertė Langhorne.

[4] „Vestal Virgins“. Encyclopedia Britannica. Nuoroda tikrinta 2020-11-01.