Vesta

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Kitos reikšmės – Vesta (reikšmės).

Romėnų mitologijoje Vesta (lot. Vesta) – miesto bendruomenės, namų ir šeimos deivė. Vestos atitikmuo graikų mitologijoje – deivė Hestija. Vesta, kaip ir Hestija, minima kaip skaisti deivė. Ji neturi atskiros asmenybės, neminima mituose ir niekada konkrečiai nevaizduota. Šventoji ugnis simbolizavo jos dievišką buvimą.

Vestos šventyklos griuvėsiai Romoje (monopteris)

Vestą išpopuliarino Romos karalius Numa Pompilijus. Ji buvo vietinė romėnų dievė, kai kurių autorių kildinama iš sabinų kultūros. Tačiau panašumai su graikų Hestija aiškiai juntami. Apolonas ir Neptūnas jai piršosi, bet ji juos abu atstūmė taip išsaugodama skaistumą.

Šventąją Vestos ugnį saugojo vestalės. Vestos šventykloje kūrenama ugnis niekada neužgesdavo. Deganti ugnis Vestos šventykloje simbolizuoja valstybės saugumą ir stabilumą. Kiekvienų metų kovo 1 d. ugnis būdavo uždegama iš naujo. Ugnis degė iki 394 m., kai imperatorius Teodosijus I uždraudė viešą pagoniškų dievų garbinimą. Viena iš vestalių buvo Rėja Silvija, kuri su Marsu susilaukė Romulo ir Remo.