Nemakščių Martyno Mažvydo gimnazija

55°25′44″š. pl. 22°46′37″r. ilg. / 55.428795°š. pl. 22.77684°r. ilg. / 55.428795; 22.77684

Nemakščių Martyno Mažvydo gimnazija
Nemakščių Martyno Mažvydo gimnazija herbas
{{{antraštė}}}
Adresas	Laisvės g. 11, Nemakščiai
Direktorius(-ė)	Dalia Mačiulaitienė
Mokinių skaičius
Įkūrimo data	1853
Uždarymo data
Išleista laidų
Pedagogų skaičius	38

Raseinių rajono Nemakščių Martyno Mažvydo gimnazija – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla Raseinių raj., Nemakščiuose, Laisvės g. 11, vykdanti pradinio, pagrindinio, vidurinio ir papildomo ugdymo programas. Įstaigos kodas 190105646. Filialas Raseinių rajono Nemakščių Martyno Mažvydo vidurinės mokyklos Užkalnių skyrius

Istorija

Vyskupo Lapacinskio vizitatoriaus 1778 m. ataskaitose minima, kad prie kiekvienos bažnyčios vyskupijoje veikė pradinės mokyklos. Tad 1778 m. laikytini mokyklos įkūrimo Nemakščiuose data. Br. Kviklys savo enciklopedijoje teigia, kad mokykla atidaryta tik 1853 m. 1864 m. Nemakščių kunigai buvo ištremti į Sibirą už sukilėlių rėmimą, o mokyklą rusų valdininkai uždarė. Kauno gubernjos valdininkai cerkvinę mokyklą norėjo atidaryti Viduklėje, per ją plėsti pravoslavišką tikėjimą bei svetimos kalbos vartojimą. Viduklėje tam pasipriešinta. Tada tokią mokyklą pasiūlyta atidaryti Skaudvilės valsčiuje. Vadovai sutiko ir 1899 m. cerkvinę mokyklą Nemakščiuose atidarė. Cerkvinės mokyklos vedėju dirbo Piotras Preobrežeskis, o mokytoju Juozas Musinas. Vaikams buvo draudžiama kalbėti lietuviškai, maldų mokėsi iš pravoslavų maldynų. Spaudos draudimo metais veikė daraktorinės mokyklos Gudų kaime, kita - Verėpuose. Šioms mokykloms skaitymo knygų parnešdavo knygnešiai Sakalauskas, Nateckis, Pranas Liubansas, slapyvarde Sveikis. 1901 m. atkeltas klebonas pradėjo kovoti su cerkvine mokykla. Jis ragino tėvus neleisti vaikų į šią mokyklą, o mokyti skaityti patiems ir jaunosios kartos nesupravoslavinti. Už tokią veiklą jis buvo pažemintas pareigomis ir iškeltas į Šiaulius vikaru. Naujai atkeltas klebonas Vincentas Pocevičius bažnyčioje net pagrasino, kad neduosiąs išrišimo tiems, kas leis vaikus į cerkvinę mokyklą. Pats ėmė ieškoti patalpų, kuriose būtų galima mokyti vaikus lietuviškai. Ūkininkas Mockus iš Taubučių testamentu užrašo savo namus mokyklai Nemakščiuose. 1909 m. čia pradeda veikti „Saulės“ draugijos išlaikoma mokykla. Mokslas prasidėjo 1909-rugsėjo 9 d. Mokytojavo Petras Dimša, anksčiau Gudų mokyklos daraktorius, vėliau Lietuvos pasiuntinys Karaliaučiuje. Atidarius „Saulės“ mokyklą visi vaikai perėjo į ją. Cerkvinėje liko tik pašto tarnautojų, rusų ir keli žydų vaikai. Į „Saulės“ mokyklą priimta 60 vaikų, o norinčių liko dar 80, bet nebuvo vietų.

Klebonas Pocevičius, Raseinių savivaldybės dūmos narys, ėmė rūpintis atidaryti valdžios išlaikomą mokyklą. 1911 m. pradėjo veikti dviklasė mokykla. Į ją priimta 140 mokinių. Be Dimšos čia dirbo ir mokytojas Tusas. Šią mokyklą atidarius uždaryta „Saulės“ draugijos mokykla. Cerkvinė visai nustojo gyvavusi. Pirmojo pasaulinio karo metais mokyklos veikla kurį laiką buvo nutraukta, bet visų rūpesčiu ji vėl pradėjo veikti. Mokytojams prie algos pridedamas priedas produktais. Tėvų komitetas rūpinosi malkomis. Klebonas pedagogus ir tėvus palaikė morališkai.

1920 m. į Nemakščius atkeltas klebonas panoro turėti savo parapijinę mokyklą. Joje mokėsi 94 mokiniai. Įstaigą kuravo jauni vikarai. Mokyklos patalpomis rūpinosi Juozas Janulaitis, o mokytojui algą mokėjo švietimo ministerija. Bet ši mokykla gyvavo neilgai. Valdžios išlaikomoje švietimo įstaigoje susidarė du komplektai: vienas dirbo name, kuris ir dabar tebestovi kryžkelėje tarp Jauniškės ir Adakavo, kitas - žydo Živo namuose. 1926 m. iš Paupio mokyklos čia mokytojauti atsikelia Vaclovas Šveikauskas, kilęs iš Bartkiškės, kur turėjo savo ūkį. Iki 1946 m. jis dirbo mokyklos vedėju. Lietuviškos mokyklos keturiuose skyriuose mokėsi 110 mokinių.

1929 m. Nemakščių žydai pastatė savo mūrinį pastatą. Lėšos – brolių Geringų, gyvenančių Amerikoje, dovana. Čia įsikūrė žydų maldos namai, bankas ir mokykla. Joje dėstyta hebrajų kalba. Ši mokykla turėjo keturis skyrius. Mokytojavo Berelis Hanas.

1936 m. Nemakščiuose pastatytas tipinis mokyklos pastatas. Dabar toje vietoje stovi mokyklos bendrabutis. Čia pradėjo veikti šešių skyrių pradinė mokykla. Vedėju dirbo V. Šveikauskas. Mokytojavo Bendžiutė, Šimulaitis, kuris čia vadovavo šaulių organizacijai.

1941 m. mokyklose pasikeitė portretai, himnai ir paleistos senos organizacijos. Reikėjo kurti pionierių organizaciją. Pirmieji Nemakščių pionieriai buvo Jablonskytė, Bosaitė, Bugarevičiūtė. Jų vadove paskirta Račkauskaitė-Sungailienė. Pačią pirmą vokiečių okupacijos dieną Nemakščių apylinkėje vokiečiai sušaudė 10 vyrų, uždegė Geidėnų kaimą. Mokykla dirbo pagal galimybes, veikė visi šeši skyriai. Vokiečiai besitraukdami sudegino visą miestelį ir mokyklos pastatą. Rusai Nemakščius užėmė 1944 m. spalio 13 d. Mokykla darbą pradėjo lapkričio pabaigoje. Klasės įsikūrė trijose vietose. Dvi dirbo Bartkiškėje pas Šveikauskus, viena - prie Adakavo kelio, kita - prie Kauno kelio pas Meištininką. Kaime būta tuščių namų, kurių šeimininkai emigravo arba išvežti. Tokius pastatus ardė ir vėl statė miestelyje. Pagrindinis pastatas mokyklai buvo atvežtas iš Medekšinės, kiti – iš Paežerių ir Užžalpių.

1946 m. leista atidaryti penktą klasę ir augti į progimnaziją. Pirmas direktorius buvo A. Urbonas, vėliau ir B. Račas. Mokykloje susikūrė moksleivių būrelis, pasivadinęs „Laisvės“ vardu. Jaunuoliai planavo, kaip reikėtų susisiekti su pogrindžiu. Leido ranka rašytą laikraštėlį. Pirko medžiagą, dažė ir siuvo vėliavas. Jas iškėlė vasario 16 dieną Viduklės geležinkelio stoties beržuose ir kapinių medžiuose. Būreliui priklausė J. Šležas, S. Gvazdauskas, V. Kinderis. Apytikriai buvo 16 narių. Daugiausiai nukentėjo J. Šležas ir S.Gvazdauskas. J. Šležas buvo žiauriai sumuštas, nes manė per jį užčiuopsią partizaninį pogrindį. Represijų patyrė ir pedagogai, mokyklos direktorius V. Šveikauskas buvo atleistas, iškeltas į Adakavą, sustiprintas mokytojų sekimas. Iš pedagogų reikalaujama ataskaitų apie ateistinį darbą su mokiniais ir tėvais. Vėliau S. Gvazdauskas ir V. Kinderis įstojo į tuometinę TSKP.

1953 m. Švietimo ministerijos įsakymu įsteigta Nemakščių vidurinė mokykla. 1956 m. išleidžiama pirmoji abiturientų laida. Šios laidos mokytojai - Juozas Šapoka (aklėtojas), Elena Šapokienė, Zigmas Dekeris, Kazimieras Levenauskas, Tamara Baronienė. 1958 m. pradėtas statyti mūrinis pastatas. Lėšų gauta tik vienaaukščiam namui, bet, pasitarus su kolūkių ir tarybinių ūkių vadovais, nuspręsta statyti dviaukštį. Dirbant talkininkavo ir patys mokytojai. Zigmas Dekeris išvedžiojo elektros tinklą. 1960 m. jau turėta 12 patalpų klasėms, tačiau visi moksleiviai į naująjį pastatą nesutilpo. Pradinukai ir biblioteka liko senajame. Tad 1965 m., 1981 m. ir 1984 m. mokykla išplėsta priestatais.

Įsimintinas faktas – 1969 m. Onos Zokaitės režisuotas moksleivių spektaklis. Parodyta Juozo Grušo tragikomedijos „Meilė, džiazas ir velnias“ dalis. Beatričės vaidmenį kūrė Palmira Šapokaitė, Andriaus – Alfonsas Kulpys. Vaidino moksleiviai: Valdas Bersėnas, Birutė Samuilytė, Česlovas Kasputis, Vidmantas Ilčiukas, Violeta Songailaitė. Trupė savo darbą parodė ir Šiluvos vidurinėje mokykloje.

1971 m. mokykloje susibūrė pučiamųjų orkestras. 1995–2001 m. veikė Raseinių muzikos mokyklos filialas – pučiamųjų klasė. Dėstė mokytojas Antanas Girčys. Choreografijos kolektyvų veiklą mokykloje pradėjo Adelė Bersėnienė. Gerai paruošti šokėjai dalyvavo trijose respublikinėse dainų šventėse. 1967 m. kolektyvą suburia ir mokytoja Živilė Vyšniauskaitė- Lembutienė. Per 35 m. dalyvauta aštuoniose respublikinėse šventėse, pirmosiose Pasaulio lietuvių dainų šventėse.

Sportinę veiklą mokykloje daug metų organizavo pedagogai Adelė Bersėnienė bei Bronius Damijonaitis. Nors iki 1981 m. neturėta sporto salės, rajono garbę respublikinėse varžybose gynė tenisininkai, pelnę Garbės raštus. 1966 m. atsiskleidė bėgikų galimybės. Respublikinėse varžybose Stasys Mačijauskas ir Romas Šimkus pasiekė rekordą. Pastarasis Lietuvos rionktinėje rungtyniavo Leningrade. Granatos metikė Ona Ačaitė pasiekė respublikos rekordą.

1989 m. rugpjūčio 23 d. daug mokytojų ir mokinių dalyvvo nepamirštamoje akcijoje „Baltijos kelias“. 1991 m. sausio 12–13 d. pedagogai Antanas Girčys, Jonas Žukauskas, Antanas Mockevičius buvo toje minioje žmonių Vilniuje, kuri buvo pasiruošusi ginti Seimą. Kitą naktį, po tragedijos prie televizijos bokšto, prie Seimo rūmų budėjo 11 Nemakščių mokytojų.

Mokykloje kasmet geriausiai baigusiam ir aukštojoje universitetinėje mokykloje studijuojančiam abiturientui nuo 1997 m. teikiama mokytojos Onos Zokaitės-Samuilienės premija.

Taip pat kasmet vyksta mokytojo Bronislavo Damijonaičio vardo šachmatų turnyras.

Direktoriai

• 1956 m. Vytautas Ilčiukas;
• 1983 m. Jonas Tamošaitis;
• 1985 m. ;
• 2001 m. .
• 2020 m. Dalia Mačiulaitienė

Žymiausi mokytojai

• Petras Dimša;
• Vaclovas Šveikauskas;
• Berelis Hanas, Nemakščių žydų mokyklos mokytojas;
• Elena Šapokienė;
• Kazimieras Levenauskas;
• Antanas Girčys, muzikos, istorijos mokytojas;
• Živilė Lembutienė, lietuvių kalbos mokytoja;
• Albinas Matikovas, istorijos, politologijos mokytojas;
• Ona Zokaitė-Samuilienė, rusų kalbos, etikos mokytoja;
• Bronislovas Damijonaitis, fizinio lavinimo mokytojas;
• Adelė Bersėnienė, fizinio lavinimo mokytoja;
• Bronislovas Kaminskas, fizikos mokytojas;
• Stefa Songailaitė, rusų kalbos mokytoja;
• Ona Katauskienė, anglų kalbos mokytoja;
• Ona Dambrauskaitė, biologijos mokytoja;
• Gražina Preikšaitienė, chemijos mokytoja;
• Antanas Vaičaitis, matematikos mokytojas;
• Ona Pranckaitė, matematikos mokytoja;
• Ona Girčienė, pradinių klasių mokytoja;
• Danutė Ališauskienė, pradinių klasių mokytoja;
• Jonas Žukauskas, darbų mokytojas, buvęs Raseinių rajono savivaldybės meras;
• Vidmantas Ilčiukas, fizinio lavinimo mokytojas.

Žymūs mokiniai

• Algirdas Verba, poetas;
• , dainininkas;
• , mokytoja, žmonių su negalia įvairių sporto šakų pasaulio, Europos, Lietuvos čempionė;
• , socialinių mokslų daktaras, diplomatas;
• , aktorius;
• , architektas;
• Vidmantas Ilčiukas, mokytojas;
• , diplomatas;
• , spaudos darbuotoja, kultūros veikėja;
• , sportininkė (granatos metikė, respublikos rekordininkė);
• , sportininkas (bėgikas, respublikos rekordininkas);
• , sportininkas (bėgikas, respublikos rekordininkas);
• , mokytoja;
• , mokytoja;
• , mokytojas;
• , mokytojas;
• Jonas Žukauskas, buvęs mokytojas, buvęs Raseinių savivaldybės meras;
• Edmundas Klimas, mokytojas;
• , mokytoja;
• , mokytoja;
• , mokytoja;
• , mokytoja;
• , mokytoja;
• , mokytoja;
• , Nemakščių Martyno Mažvydo vidurinės mokyklos direktorės pavaduotoja ugdymui;
• , mokytoja;
• , verslininkas, mecenatas;
• , verslininkas, mecenatas;
• , verslininkas;
• , verslininkas, mecenatas, Aštuonračio muziejaus įkūrėjas, Aštuonratės važiuoklės draugijos įkūrėjas.
• , mokslininkė (latvių kalba)
• , mokslininkė, filologijos mokslų profesorė (anglų kalba)
• , psichologė
• , medicinos mokslų daktaras (veterinarija)
• , medicinos mokslų daktaras (veterinarija)

Simas Bertašius, Lietuvos lengvaatletis, kuris specializuojasi vidutinių nuotolių bėgime, nacionalinis rekordininkas.

Nuorodos

• Gimnazijos svetainė