Mohakos viadukas

Mohakos viadukas
Geležinkelio viaduko reginys nuo kelių tilto
Mohakos viadukas 39°04′07″p. pl. 177°07′33″r. ilg. / 39.0686°p. pl. 177.1257°r. ilg. / -39.0686; 177.1257 (Mohakos viadukas)
Vieta	Naujoji Zelandija, Hoko įlankos regionas
Kerta
Ilgis	276,8 m
Plotis	17,4 m
Aukštis	95 m
Pastatytas	1937 m.
Architektas	John L. Cull, W. L. Newnham
Medžiagos	Plienas
Konstrukcija	Sijinis tiltas

Mohakos viadukas (angl. Mohaka Viaduct) – geležinkelio viadukas per upę Naujosios Zelandijos Šiaurės salos rytinėje pakrantėje, netoli nedidelės Raupungos gyvenvietės (Hoko įlankos regionas). 1930–1937 m. jį pastatė Naujosios Zelandijos geležinkelio Viešųjų darbų departamentas (PWD). Transporto statinys yra 276,8 m ilgio, 95 m aukščio ir laikomas aukščiausiu viaduku visame Australazijos regione.

Viadukas įregistruotas kaip Naujosios Zelandijos inžinerinio paveldo objektas (registro Nr. 4418). 1990 m. švenčiant Naujosios Zelandijos 150 metų jubiliejų, atidengta atminimo lenta, pažyminti jo nacionalinę reikšmę.

Atramų konstrukcija

Viaduko fragmentas

Istorija

Geležinkelio linija nuo Palmerston Norto iki buvo pradėta tiesti 1872 m. Atšaka iš Palmerston Norto iki Neipiro pastatyta 1891 m. Šiaurinė dalis nuo Neipiro iki , o paskui į Gisborną nutiesta daug vėliau, 1912–1942 m.

Linijos atkarpa tarp Neipiro ir Vairoa ėjo per sudėtingo reljefo teritorijas, todėl reikėjo atlikti didelės apimties žemės darbus, pastatyti penkis tunelius, penkis aukštus plieninius viadukus giliems tarpekliams kirsti ir daugelį kitų statinių. 1930 m. pabaigoje baigus tiesti liniją nuo Vairoa iki Mohakos, surenkamos plieno konstrukcijos buvo gabenamos iš nedidelio Vaikokopu uosto, esančio maždaug už 40 km į rytus nuo Vairoa. Pradėta kalti bandomuosius ir įgilinti pamatus nuo 18,3 iki 21,3 m upės vagoje, naudojant slėginius kesonus.

To meto vyriausybė susidūrė su didelėmis finansinėmis problemomis po 1929 m. JAV akcijų rinkos žlugimo ir prasidėjus Didžiajai depresijai. Siekiant sumažinti išlaidas, geležinkelio statyba buvo sustabdyta didžiojoje linijos dalyje, nors Mohakos viaduko pamatų darbai buvo tęsiami.

Didžiulę žalą statomam geležinkeliui ir susijusiems darbams padarė Hoko įlankos regione 1931 m. vasario 3 d. įvykęs žemės drebėjimas. Kartu su besitęsiančiais finansiniais sunkumais dėl to galiausiai buvo nutraukti darbai visame ruože, nors Mohakos viaduko pamatai buvo baigti anksčiau.

Viaduko statybos darbai atsinaujino 1936 m., kai pasikeitė vyriausybė ir šalis pradėjo atsigauti po ekonominio nuosmukio. Užbaigtą anksčiau laiko ir be avarijų pastatytą viaduką 1937 m. liepos 1 d. oficialiai atidarė viešųjų darbų ministras Bobas Semplas. 1938 m. balandžio mėn. katastrofiškiems potvyniams nuplovus dalį gretimo neaukštai stovinčio kelių tilto, naujuoju geležinkelio viaduku laikinai važiavo automobiliai, kol jį nepradėta naudoti reguliariam traukinių eismui.

Po didelės audros padarytų nuostolių tarp Vairoa ir Gisborno ir kilusių abejonių dėl šio geležinkelio finansavimo, šiaurinė linijos dalis nuo Neipiro iki Gisborno pagal „KiwiRail“ planą buvo numatyta restruktūrizuoti. 2021 m. pradžioje praktiškai tai reiškė dalies geležinkelio užkonservavimą į šiaurę nuo Vairoa. Vėliau, 2012 m. spalio 2 d., „KiwiRail“ paskelbė apie visos linijos uždarymą iš Neipiro į Gisborną. Traukiniai vėl pradėjo kursuoti 2019 m.

Projektas, statyba

Viaduką suprojektavo PWD inžinieriai John Lelliot Cull ir William Langston Newnham. Statiniui panaudoti minkšto plieno komponentai, kurie buvo pagaminti PWD dirbtuvėse netoli Taurangos, nuplukdyti į Vaikokopu ir geležinkeliu atvežti į statybvietę. Plieno konstrukcija pastatyta įrengus lynų kelią per tarpeklį, kad būtų galima sumontuoti plieno elementus. Pagrindiniai montavimo darbai užtruko septynis mėnesius. Viadukui sunaudotos 1824,7 t plieno, apie 450 000 jungiamųjų .

Mohakos viadukas pastatymo metais buvo ketvirtas pagal aukštį pasaulyje – 95 m ir išlieka aukščiausiu Australazijoje. Tiltą sudaro dvylika tarpatramių – keturi po 15,2 m, vienas 19,8 m, trys po 24,7 m ir keturi po 30,5 m ilgio. Tiltą remia šešios erdvinių santvarų atramos.

Šaltiniai

1. Wood, Chris (1996). Steaming to the Sunrise; a history of railways in the Gisborne region. Gisborne, New Zealand: IPL Books, in conjunction with Te Rau Herald Print. ISBN .
2. NZ Historic Places Trust http://www.historic.org.nz/TheRegister/RegisterSearch/RegisterResults.aspx?RID=4418
3. Thornton, G., 2001., ‘Bridging the Gap; Early bridges in New Zealand, 1830 – 1939', Reed Books, Birkenhead, Auckland 10, New Zealand, ISBN , pps 60, 61, 289
4. „KiwiRail to mothball Napier-Gisborne Line“. KiwiRail. 2012-10-02. Suarchyvuotas originalas 2012-11-19. Nuoroda tikrinta 2013-06-04.

Nuorodos

Vikiteka: Mohakos viadukas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• Photos of construction 1936–37
• Mohaka Viaduct (IPENZ)
• Film showing construction work