Atrama

Atrama – daiktas, kuris ką remia arba į kurį kas atsiremia, dar vadinamas paspara, ramsčiu. Inžinerine prasme, tai laikantysis statinio ar mašinos elementas, perduodantis pagrindui arba kitoms konstrukcijoms.

Elektros linijų atrama (Domeikavos sen.)

Pastato atrama gali būti jo paties pamatas, piliorius, kontraforsas, siena, kurie įrengiami iš įvairių – betono, gelžbetonio, plytų ar akmens mūro, medienos, metalo, plastiko. Kolona, kaip atskira vertikali atrama, yra konstrukcinis ir dekoratyvinis architektūros elementas, laikantis ant jos pastatytų konstrukcinių elementų (antablemento, perdangos, arkos), įrenginių vertikaliąsias apkrovas. Šios ir panašios atramos (statramsčiai, stulpai) apkrovas perduoda pamatams. Iš statramsčių sudaryta konstrukcinė sistema naudojama statomoms konstrukcijoms prilaikyti. Elektros linijų, ryšių antžeminėje infrastruktūroje atramoms naudojami mediniai, gelžbetoniniai, kompozicinių medžiagų stulpai, santvarinės konstrukcijos.

Tiltų, objektų statyboje kraštinės (krantinės) atramos vadinamos ramtais, vidurinės – taurais. Dideli tiltai turi judamąsias (lankstines) atramines dalis. Mašinų ir mechanizmų judančių (besisukančių) ašių ir velenų atramos – atraminiai guoliai.

Šaltiniai

Vikižodynas

Laisvajame žodyne yra terminas atrama

1. Atrama lkz.lt
2. Atrama. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002
3. Kolona. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
4. Pastato konstrukcijų klasifikacija Archyvuota kopija 2024-10-07 iš Wayback Machine projekto.
5. „GPO / British Telecom Telephone poles“. www.britishtelephones.com. 2011-10-29. Suarchyvuota iš originalo 2017-04-24.
6. Tiltas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013