MFV

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau . Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar .

Šis straipsnis apie nepriklausomą Mikronezijos valstybę. Apie Okeanijos regioną skaitykite straipsnyje Mikronezija.

Mikronezijos Federacinės Valstijos angl. Federated States of Micronesia
Vėliava Herbas
Himnas: „Mikronezijos patriotai“
Mikronezijos Federacinės Valstijos žemėlapyje
Valstybinė kalba	anglų
Sostinė	Palikyras
Didžiausias miestas	Palikyras
Valstybės vadovai  • Prezidentas  • Viceprezidentas  • -	-
Plotas  • Iš viso  • % vandens	702 km^2 (173) nėra duomenų
Gyventojų  • 2017  • Tankis	105 566 (197) 153,85 žm./km^2 (45)
BVP  • Iš viso  • BVP gyventojui	2002 (progn.) 0,27 mlrd. $ (184) 2 300 $ (140)
Valiuta	JAV doleris ($)
Laiko juosta  • Vasaros laikas	UTC +10 netaikomas
Nepriklausomybė Pripažinta	nuo JAV 1986 m.
Interneto kodas	.fm
Šalies tel. kodas	+691

Mikronezijos Federacinės Valstijos – salų valstybė Ramiajame vandenyne, sutrumpintai vadinama Mikronezija ar Mikronezijos Federacija. Pietuose yra Papua Naujoji Gvinėja, vakaruose – Palau bei Filipinai, šiaurėje – Šiaurės Marianų salos. Šalis yra laisvoje asociacijoje su JAV.

Istorija

Mikronezijos istorija
Malajų-polineziečių migracija
Archeologinės kultūros:
Japas, Nan Madolis, , Čiukas
Ispanijos Rytų Indija
Vokietijos Naujoji Gvinėja
Japonijos imperija (PRVM)
JAV (TTPI)
Dabartiniai politiniai vienetai:
Mikronezijos Federacinės Valstijos, , , Maršalo salos, Nauru, , Palau,

Pagrindinis straipsnis – Mikronezijos Federacinių Valstijų istorija.

Mikronezijos Federacijos istorija yra neatsiejamai susijusi su viso Mikronezijos regiono istorija. Žmonės teritorijoje apsigyveno anksčiausiai prieš 4000 metų, migruodami iš Lapitos kultūros židinių Melanezijoje. Dauguma jų kalbėjo mikronezinėmis kalbomis.

I mūsų eros tūkstantmetyje susiformavo savitos Mikronezijos kultūros. Didesnis centralizuotas darinys buvo Japo salose. Maždaug 500–1500 m. Ponapėje buvo centralizuota 25 000 gyventojų valstybė, (Saudeleur dinastija). Apie tai liudija Nan Madolio (dirbtinių salų ir kanalų miesto) liekanos, vadinamos Okeanijos Venecija. Čiuko atole irgi susiformavo atskiros salų monarchijos.

Iš europiečių pirmieji salas XVI a. pasiekė ispanai, kurie pavadino jas Karolinų salomis ir įjungė į Ispanijos Rytų Indijų sudėtį, drauge su Filipinais, Marianų salomis. XIX a. pabaigoje, pralaimėjusi karą su JAV, Ispanija pardavė Karolinų salas Vokietijai, kuri jas išlaikė iki I pasaulinio karo kaip savo kolonijos Vokietijos Naujoji Gvinėja dalį.

Vokietijai pralaimėjus karą, Karolinų salos kaip tarptautinis mandatas atiduotos administruoti Japonijos imperijai. Jos sudarė dalį Pietų Ramiojo Vandenyno Mandato. Japonijai pralaimėjus II pasaulinį karą, Karolinų salos perėjo JAV administracijai. Ramiojo Vandenyno Salų Globojamosios Teritorijos sudėtyje (kartu su Marianų Šiaurinių Salų, Maršalo salų ir Palau teritorijomis) Karolinų salynas išbuvo iki 1979 m.

1979 m. keturios Globojamosios Teritorijos valstijos (Japas, Ponapė, Kosraė, Čiukas) kartu nutarė sukurti nepriklausomą valstybę, kuri buvo pavadinta Mikronezijos Federacinėmis Valstijomis. 1986 m. su JAV pasirašius laisvosios asociacijos sutartį, Mikronezijos Federacija galutinai tapo nepriklausoma. Nepaisant to, jos ekonominė bei politinė priklausomybė nuo didžiųjų kaimynių JAV ir Australijos lieka stipri.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis – .

Mikronezijos vadovas – prezidentas, renkamas Kongreso ketverių metų kadencijai. Kongresą sudaro 14 narių, renkamų rinkimuose ketveriems metams. Po vieną kongreso narį skiria kiekviena valstija, kiti 10 renkami visuotiniuose rinkimuose. Formalių politinių partijų nėra.

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis – Mikronezijos Federacinių Valstijų valstijos.

Vėliava	Valstija	Sostinė	Plotas	Gyventojai	Tankumas
	Čiukas	Venas	127 km²	53 595	420/km²
	Kosraė	Tofolas	110 km²	7 686	70/km²
	Ponapė	Kolonija	346 km²	34 486	100/km²
	Japas	Kolonija	118 km²	11 241	95/km²

Geografija

Pagrindinis straipsnis – Mikronezijos Federacinių Valstijų geografija.

Mikronezija

Mikronezijos Federacinės Valstijos yra Ramiajame vandenyne, Karolinų salyne, išsidriekusios 2900 km ilgio ruože. Plotas – apie 720 km². Jūrų sienomis ribojasi su Palau, Maršalo salomis, Kiribačiu, Nauru, Papua Naujaja Gvinėja, Guamu ir Šiaurės Marianais. Sausumos plotas išsidėstęs 607 salose, kurių dauguma – koralinės kilmės, nors yra keletas vulkaninių. Kranto linijos ilgis 6112 km. Aukščiausias šalies taškas – 791 m (Totolomo k. Ponapėje).

Klimatas ekvatorinis ir subekvatorinis, karšta ir lietinga ištisus metus. Ponapėje per metus iškrenta ~8400 mm kritulių. Birželio-gruodžio laikotarpiu neretai prasiaučia taifūnai.

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis – .

Mikronezijos Federacinių valstijų ekonomika priklauso nuo gyvulininkystės, bei žuvininkystės. Salos turi tik keletą mineralų, kuriuos derėtų eksploatuoti neskaitant didelio kiekio fosfatų. Nuošali vieta ir ribotas oro transportas trukdo turizmo vystymuisi.

Pagrindiniai verslai Mikronezijos Federacinėse valstijose yra turizmas, statybos, žuvies apdirbimas, specializuotas vandens gyvių ir augalų veisimas, įvairūs dirbiniai iš kriauklių, medžio ir perlų. Mikronezijos Federacinėse Valstijose yra auginamos šios agrikultūros: juodieji pipirai, tropiniai vaisiai bei daržovės, manijokai, saldžiosios bulvės. Auginamos kiaulės, bei vištos.

Eksportuojama žuvis, drabužiai, bananai, juodieji pipirai. Importuojami maisto produktai, mechanizmai, alkoholiniai gėrimai. Salos izoliuotumas ir prastai išvystyta infrastruktūra lieka pagrindiniai veiksniai ilgalaikiui ekonomikos augimui.

Demografija

Pagrindinis straipsnis – .

Nan Madolis

Mikronezijos Federacijoje, nors gyventojų skaičius palyginti nedidelis, gyvena daugybė skirtingų tautų, kalbančių giminingomis, bet skirtingomis kalbomis. Maždaug 48,8 % kalba Čiuko kalba, 24,2 % – Ponapės kalba, 9,7 % – Japo kalba, 6,2 % Kosraės kalba ir 11,1 % – kitomis kalbomis (įskaitant kelias polineziečių kalbas). Didžioji dauguma gyventojų – krikščionys (katalikai 50 %, protestantai 47 %, baptistai, Jehovos liudytojai, sekmininkai), taip pat yra šiek tiek hindusitų, budistų ir bahajų.

Raštingumo lygis – 89 %, vidutinė gyvenimo trukmė – 69 metai.

Kultūra

Pagrindinis straipsnis – .

Kiekvienoje iš keturių valstijų būdinga savita kultūra, tačiau gausu ir bendrų kultūrinių bruožų. Salose paplitusi klanų sistema, gajūs tabu, paprotinė teisė. Japo sala žymi savo Rai pinigais. Būdinga tradicinė Okeanijos virtuvė.

Kita informacija

• Mikronezijos Federacinių Valstijų ryšiai
• Mikronezijos Federacinių Valstijų karinės pajėgos

Šaltiniai

1. FSM government website – Geography 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto. (angliškai)
2. FSM government website – Populatinon 2012-06-29 iš Wayback Machine projekto. (angliškai)

Nuorodos

Vikiteka: Mikronezijos Federacinės Valstijos – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Mikronezijos Federacinės Valstijos – kelionių gidai, susiję su straipsniu

• Vyriausybės svetainė
• CŽV statistika 2018-08-07 iš Wayback Machine projekto.
• Mikronezijos gamtosauga 2006-12-07 iš Wayback Machine projekto.