Salų valstybė valstybė kurios pagrindinę teritorijos dalį sudaro viena ar daugiau salų arba salų dalys 1996 m duomenimis

Salų valstybė – valstybė, kurios pagrindinę teritorijos dalį sudaro viena ar daugiau salų arba salų dalys. 1996 m. duomenimis, 25,2 % visų nepriklausomų šalių buvo salų valstybės.

Nepriklausomos valstybės ir dalinai pripažintos valstybės, įsikūrusios salose (Australija laikoma žemynu): turinčios sausumos sienas pažymėtos žaliai, o neturinčios – mėlynai

Istoriškai salų valstybės laikomos politiškai stabilesnėmis už žemynų valstybes. Salų valstybės taip pat procentaliai demokratiškesnės. Tačiau dėl paprastai mažo jų ploto ir izoliuotumo dažnai tampančios konkuruojančių didžiųjų žemyninių valstybių puolimų bei užkariavimų taikiniu.

Daugumos tokių valstybių ekonomika menka, santykinai atskirta nuo pasaulinės prekybos ir ekonomikos, remiasi ribotais gamtiniais ištekliais ir labai priklauso nuo importo bei pasaulio ekonomikos pokyčių. Kai kurios jų norėdamos būti mažiau priklausomomis nuo naftos rinkos kainų pereina prie atsinaujinančiosios energetikos. Pagrindinis prasimaitinimo šaltinis tokiose valstybėse neretai yra žuvies pramonė, o pajamų šaltinis – turizmo sektorius. Išimtys – Japonija ir Jungtinė Karalystė.

Salų valstybėse paprastai gyventojų nedaug, nors yra svarių išimčių, pavyzdžiui, Indonezija ir Japonija.

Išnašos

Ott, Dan (1996). Small is Democratic. Routledge. p. 128. ISBN . Nuoroda tikrinta 2019-03-23.
Chasle, Raymond (1986-10-01). „The quest for identity. (island countries)“. UNESCO Courier. Nuoroda tikrinta 2009-02-01.
„Global economic crisis a concern for Pacific island countries“. 2008-10-28. Nuoroda tikrinta 2009-02-01.
Xingwei, Huang (2008-10-17). . Suarchyvuotas originalas 2015-04-02. Nuoroda tikrinta 2009-02-01.
. Food and Agriculture Organization of the United Nations. 2005-06-07. Suarchyvuotas originalas 2019-08-26. Nuoroda tikrinta 2017-09-30.
„China enlists Pacific island countries as tourist destinations, XINHUA“. The America's Intelligence Wire. 2004-08-10. Nuoroda tikrinta 2009-02-01.
„WTO/FORSEC Trade Policy Course for Pacific island countries“. 2001-03-09. Nuoroda tikrinta 2009-02-01.
. 2005-01-18. Suarchyvuotas originalas 2012-10-24. Nuoroda tikrinta 2009-02-01.
Garg, Sarika. „U.N. ambassador gives keynote“. Nuoroda tikrinta 2017-09-05.
„Wen pledges new aid to Pacific countries“. International Herald Tribune. 2006-04-05. Nuoroda tikrinta 2013-08-21.

[Small_is_Democratic-1] Ott, Dan (1996). Small is Democratic. Routledge. p. 128. ISBN . Nuoroda tikrinta 2019-03-23.

[The_quest_for_identity-2] Chasle, Raymond (1986-10-01). „The quest for identity. (island countries)“. UNESCO Courier. Nuoroda tikrinta 2009-02-01.

[cctv-3] „Global economic crisis a concern for Pacific island countries“. 2008-10-28. Nuoroda tikrinta 2009-02-01.

[renewable_energy-4] Xingwei, Huang (2008-10-17). . Suarchyvuotas originalas 2015-04-02. Nuoroda tikrinta 2009-02-01.

[5] . Food and Agriculture Organization of the United Nations. 2005-06-07. Suarchyvuotas originalas 2019-08-26. Nuoroda tikrinta 2017-09-30.

[tourist_destinations-6] „China enlists Pacific island countries as tourist destinations, XINHUA“. The America's Intelligence Wire. 2004-08-10. Nuoroda tikrinta 2009-02-01.

[Trade_Policy_Course-7] „WTO/FORSEC Trade Policy Course for Pacific island countries“. 2001-03-09. Nuoroda tikrinta 2009-02-01.

[NZ_calls_for_global_solutions-8] . 2005-01-18. Suarchyvuotas originalas 2012-10-24. Nuoroda tikrinta 2009-02-01.

[U.N._ambassador_gives_keynote-9] Garg, Sarika. „U.N. ambassador gives keynote“. Nuoroda tikrinta 2017-09-05.

[Wen_pledges_new_aid_to_Pacific_countries-10] „Wen pledges new aid to Pacific countries“. International Herald Tribune. 2006-04-05. Nuoroda tikrinta 2013-08-21.