Lyvių-estų-latvių žodynas

Lyvių–estų–latvių žodynas

Autorius (-iai)	T.-R. Viitso V. Ernštreit
Žanras	žodynas
Išl. metai	2012 m.
Išleido	Tartu universitetas Latvių kalbos agentūra Lyvių kultūros centras
Antraštinių žodžių sk.	~ 13 000
Puslapių sk.	415
ISBN	978-9984-815-76-3

Lyvių–estų–latvių žodynas (lyv. Līvõkīel-ēstikīel-lețkīel sõnārōntõz, est. Liivi-eesti-läti sõnaraamat, latv. Lībiešu-igauņu-latviešu vārdnīca) – iki šiol išsamiausias 2012 m. išleistas lyvių kalbos žodynas, autoritetingas šių dienų lyvių gramatikos šaltinis, sudarytas naudojant bendrinės lyvių kalbos abėcėlę. Į šį trikalbį žodyną įtraukta apie 13 000 antraštinių lyvių kalbos žodžių.

Žodyno sudarytojas – Estijos kalbininkas Tytas Reinas Vytsas, jo redaktorius ir dalies latvių kalba autorius – Latvijos filologas Valtas Ernštreitas.

Internetinis žodyno variantas, kurį galima rasti Tartu universiteto svetainėje (žr. „Nuorodos”), buvo sukurtas bendradarbiaujant su Latvių kalbos agentūra ir Lyvių kultūros centru (Līvõ Kultūr sidām).

Sandara

Greta įprastinių raidžių, pasitelkiami du papildomi ženklai: nosinė ilgajam suapvalintam užpakalinės eilės žemutinio pakilimo balsiui nurodyti (ǭ) (TFA /ɒː/) ir apostrofas laužtinei priegaidei pažymėti ('). Skirsniuose nurodomi pateikėjų, kuriems lyvių kalba buvo gimtoji, vartosenos pavyzdžiai. Prie antraštinio žodžio pateikiama informacija apie jo morfologiją, taip pat vardažodžių linksniavimo ir veiksmažodžių asmenavimo tipai, pagrindinės veiksmažodžio formos. Vardažodžių inesyvas nenurodomas, jis atitinka eliatyvą (pvz., āigast 'iš laiko', pūstõ 'iš medžio'), iš jo priesagos atėmus priebalsį t (āigas 'laike', pūsõ 'medyje'). Pliuso ženklas (+) reiškia, kad daiktavardis, dažniausiai – vietovardis, turi pašalio vietininkus (abliatyvą, aliatyvą, adesyvą). Jie nenurodomi, tam gali praversti vikižodynai (pvz., angliškasis Wiktionary). Kaitomoji veiksmažodžio dalis atskirta vertikaliuoju brūkšniu (|), taip pat atskiriami ir dūrinio (sudurtinio žodžio) dėmenys. Jei linksniuojami abu dūrinio dėmenys (žodžiai rašomi kartu, bet linksniuojant funkcionuoja kaip savarankiškų žodžių junginys), jie atskiriami dviem vertikaliaisiais brūkšniais (||). Ženklas „daugiau kaip” (>) reiškia, kad geriau vartoti už jo pateiktą variantą, o ženklų derinys > Ø rodo, kad antraštinis žodis vengtinas. Dviguba tildė (≈) žymi lygiavertį fonologinį variantą, paprasta tildė (~) – lygiavertį fonologinį variantą, esantį toje pačioje pozicijoje kaip antraštinis žodis. Lygybės ženklu (=) atskirti sinonimai. Galima ieškoti įrašius žodžio dalį (pradžią), tuomet po įrašytos dalies reikia dėti žvaigždutę (*), pavyzdžiui: įrašius vī* bus rasta vībõ 'leisti (laiką)', vībtõks 'vėlavimasis, delsimas', vīdõz 'penktas', vīerzõ 'sukietėti', tarāvīļa (tarā 'daržas' + vīļa 'turtas, daiktai; javai') 'daržovė' ir kt.

Sudarymo istorija

Paskutinė lyvių kaip gimtosios kalbos vartotoja Grizelda Kristinia mirė 2013 m. Šiuo metu yra apie 40 (B1 lygiu) ir apie 210 (A1–A2 lygiais) lyvių kalbos naujai išmokusių žmonių. Šis žodynas skirtas visiems, norintiems lyvių kalbos išmokti arba jos žinias pasitobulinti.

Kaip rašoma pratarmėje, estų kalbininkas T. Vytsas medžiagą žodynui pradėjo rinkti dar 1976 m. Tada jis apsistojo Kuršo kaime Mazirbėje, kur gyveno lyvė Katryna Krasuonė (latv. Katrīna Krasone, 1889–1979). Žodžiai ir jų vartosenos pavyzdžiai iš šios pateikėjos buvo užrašomi trejus metus, iki jos mirties 1979-aisiais. Tais pačiais metais Pėteris Dambergas (lyv. Pētõr Damberg, latv. Pēteris Dambergs, 1909–1987), T. Vytso paprašytas, sutiko sudaryti lyviškų žodžių ir jų estiškų bei latviškų atitikmenų kartoteką. P. Dambergas buvo tarpukario laikų lyvių kalbos normintojas ir aktyvus visuomenininkas. Sudarant kartoteką, kaip pavyzdys buvo pasirinktas Karlo Abeno Estų–latvių žodynas (1967 m.) T. Vytsas ir P. Dambergas bendradarbiavo iki 1986 m. P. Dambergo mirtis 1987 m. ilgam nutraukė žodyno sudarymo darbus.

Atsilaisvinęs nuo kitų akademinių pareigų, T. Vytsas žodyną ėmė toliau pildyti ir tvarkyti tik 2003 m. Į žodyną buvo įtraukti ir kitų T. Vytso apklaustų kalbos pateikėjų pavyzdžiai bei spausdintoje ir rankraštinėje medžiagoje rasta leksika. Be kitų, paminėtini šie šaltiniai: K. Staltės į lyvių kalbą verstas „Naujasis Testamentas“ (1937 m.; 1942 m.), E. Valgamos ne iki galo verstas „Mažasis Katekizmas“ (1936 m.), mėnesinio tarpukario lyvių žurnalo „Līvli” („Lyvis”) pirmųjų leidybos metų numeriai, iš dalies – L. Ketuneno „Lyvių–vokiečių kalbų žodynas ir gramatikos įvadas“ (1938 m.) Žodynas buvo papildytas tarptautiniais žodžiais, naujadarais, palikti vertiniai iš kitų kalbų. Paskutiniai dveji metai iki 2012 m. išleidžiant žodyną buvo skirti žodžių kaitybos tipams klasifikuoti.

Valtas Ernštreitas redagavo vertimus į latvių kalbą, padėjo rasti latviškus posakių atitikmenis ir supaprastinti žodžių pateikimą.

Bibliografija

• Līvõkīel-ēstikīel-leţkīel sõnārōntõz = Liivi-eesti-läti sõnaraamat = Lībiešu-igauņu-latviešu vārdnīca / Tiit-Rein Viitso, Valts Ernštreits. Tartu; Rīga: Latviešu valodas aģentūra, 2012. Apimtis: 415 p.

Nuorodos

• Līvõkīel-ēstikīel-lețkīel sõnārōntõz (LEL) (Lyvių-estų-latvių žodynas) (Norint ieškoti latvių kalba (latviešu atbilsmes, LV), latvišką žodį galima rasti Lietuvių-latvių žodyne letonika.lv)

Šaltiniai

1. Ernštreits, Valts (2013). Blumberga, Renāte; Mäkeläinen, Tapio; Pajusalu, Karl (eds.). „Lībiešu valodas avoti“. Lībieši: vēsture, valoda un kultūra. Rīga: Līvõ Kultūr sidām: 313.—327. lpp. ISBN . {{}}: Cite has empty unknown parameter: |coauthors= ()
2. Viitso, Tiit-Rein; Ernštreits, Valts (2012—2013). Līvõkīel-ēstikīel-lețkīel sõnārōntõz (LĒL) [Lībiešu-igauņu-latviešu vārdnīca]. Tartu / Rīga. ISBN . {{}}: Patikrinkite date reikšmes: |year= ()
3. The Times Europe (2013-06-05): Death of a language: last ever speaker of Livonian passes away aged 103 (anglų k.); tikrinta 2017-02-08
4. livones.net (2011-12-14): Lyvių kalbos padėtis 2014-02-02 iš Wayback Machine projekto. (latvių k.); tikrinta 2017-02-09
5. Lyvių-estų-latvių žodynas. Sudarytojo pratarmė (latvių k.); tikrinta 2021-02-09

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.