Lyties disforija Kitaip Lyties tapatybės sutrikimas Sritis Psichiatrija psichologija Simptomai Nepasitenkinimas savo bio

Lyties disforija
Kitaip	Lyties tapatybės sutrikimas



Sritis	Psichiatrija, psichologija
Simptomai	Nepasitenkinimas savo biologine lytimi.
Komplikacijos	Valgymo sutrikimai, savižudybė, depresija, nerimas, socialinis atsiribojimas
Trukmė	Ilgalaikė
Diagnozė	Psichoterapija
Medicininis gydymas	Lyties keitimas, hormonų terapija, psichoterapija

Lyties disforija – nepasitenkinimo būsena, išgyvenama asmens, kurio socialinė lytis neatitinka biologinės lyties. Asmenys su lyties disforija save įprastai laiko translyčiais. Atsisakymas tapatinti save su atitinkama lytimi nėra tapatu lyties disforijai ir ne visada byloja apie tai, jog asmuo ją patiria. Manoma, kad ne visi translyčiai asmenys patiria disforiją, nes esminis lyties disforiją numatantis kriterijus – „kliniškai ryškus nepasitenkinimas“. Iki 2013 m. ši diagnozė buvo įvardijama kaip lyties tapatybės sutrikimas, tačiau siekiant atsikratyti stigmos, susijusios su terminu sutrikimas, šio pavadinimo vėliau atsisakyta.

Lyties disforijos priežastys nėra žinomos, bet lyties tapatybę veikiausiai sąlygoja genetiniai, biologiniai, aplinkos bei kultūriniai faktoriai. Siekiant gydyti lyties disforiją pasitelkiama psichoterapija, neretai bandoma remti asmens siekį tapatintis su atitinkama lytimi ar jų norą pradėtą hormonų terapiją bei kitas su lyties keitimu susijusias procedūras.

Kai kurie tyrėjai ir translyčiai asmenys palaiko siekį disforiją deklasifikuoti, nes mano, kad ši diagnozė palaiko dvinarės lyties – vyro ir moters – modelį. Tačiau nustojus klasifikuoti lyties disforiją kaip medicininį sutrikimą, hormonų terapija bei kitos su lyties keitimu susijusios procedūros būtų laikomos nebūtinomis kosmetinėmis paslaugomis, kurių išlaidos nebūtų padengtos.

Požymiai ir simptomai

Nepasitenkinimas, kylantis dėl jaučiamo neatitikimo tarp asmens socialinės ir biologinės lyties, yra pagrindinis lyties disforijos simptomas. Lyties disforija gali pasireikšti ir vaikystėje, ir vėlesniame amžiaus tarpsnyje. Kai kuriais atvejais tam tikri lyties disforijos simptomai kurį laiką išnyksta: asmuo gali iki galo nesuvokti savo problemos priežasties, save laikyti homoseksualiu. Nors vėlyvoji lyties disforija įprastai pasižymi simptomų nebuvimu ankstyvoje vaikystėje, kai kurie tikina, slapta norėję būti priešingos lyties atstovais. Asmenys, kenčiantys nuo vėlyvos ir ankstyvos lyties disforijos, dažnai jaučia seksualinį potraukį skirtingai lyčiai. Vėlyvąsias translytes, kurios gimė būdamos vyrais, įprastai traukia moterys, o ankstyvąsias – vyrai. Ši tendencija pastebima ir su translyčiais, kurie gimė būdami moterimis: vėlyvuosius traukia vyrai, o ankstyvuosius – moterys.

Vaikai, kenčiantys nuo lyties disforijos, dažnai nori žaisti įprastai priešingai lyčiai priskirtinais žaislais ar užsiimti jai kita būdinga veikla; jaučia diskomfortą dėl savo lytinių organų; teikia pirmenybę žaidimams su priešinga lytimi. Kai kurie vaikai dėl bendraamžių pašaipų išgyvena socialinę atstumtį, nerimą, vienatvę bei depresiją. Tuo tarpu paaugliai ir suaugusieji, kurie rodo norą būti laikomi priešingos atstovais, susiduria su padidėjusia streso, izoliacijos, nerimo, depresijos, menkos savivertės bei noro nusižudyti rizika. Translyčiams asmenims taip pat būdingi valgymo sutrikimai bei žalingi įpročiai.

Diagnozė

Pagal Amerikos psichiatrijos asociaciją, lyties disforija diagnozuojama tik paaugliams bei suaugusiems, kurie pasižymi ne mažiau nei dviem žemiau išvardytais kriterijais, kurių trukmė ne trumpesnė nei šeši mėnesiai:

stipriai išreikštas noras tapti priešingos lyties atstovu;
stipriai išreikštas noras būti kitų laikomam priešingos lyties atstovu;
ryškus nenuoseklumas tarp asmens lyties raiškos bei biologinės lyties;
stipriai išreikštas noras pasižymėti priešingai lyčiai būdingais lytiniais požymiais;
stipriai išreikštas noras atsikratyti įgimtais lytiniais požymiais, nes šie neatitinka asmens socialinės lyties;
stipriai išreikštas įsitikinimas, kad asmuo pasižymi priešingai lyčiai būdingomis reakcijomis ar jausmais;

Teigiamai diagnozei taip pat būtinas kliniškai ryškus nepasitenkinimas.

Išnašos

Russo J, Coker JK, King JH (2017). DSM-5® and Family Systems. Springer Publishing Company. p. 352. ISBN . Suarchyvuotas originalas 2021-04-19. Nuoroda tikrinta 2020-12-03. „Asmenys, atitinkantys lyties disforijos kriterijus, dažniausiai save laiko translyčiais. „Translytis“ gali būti naudojamas kaip visaapimantis terminas, įtraukiantis platų žmonių, kurių lyties tapatybė skiriasi nuo numatytosios, spektrą. (APA, 2013).“
Ranna Parekh. „What Is Gender Dysphoria? [Kas yra lyties disforija?]“. American Psychiatric Publishing. Suarchyvuotas originalas 2020-01-14. Nuoroda tikrinta 2018-11-20.
World Professional Association for Transgender Health (WPATH), Standards of Care for the Health of Transsexual, Transgender, and Gender Nonconforming People [Pasaulinė profesionali translyčių sveikatos asociacija, Sveikatos apsaugos standartai transeksualams, translyčiams ir su konkrečia lytimi nesitapatinantiems asmenims] 2015-08-14 iš Wayback Machine projekto., ver. 7 (2011), 5 („tik kai kurie su konkrečia lytimi nesitapatinantys asmenys tam tikrame gyvenimo tarpsnyje patiria lyties disforiją“.)
„Gender Dysphoria [Lyties disforija]“ (PDF). American Psychiatric Publishing. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2016-12-29. Nuoroda tikrinta 2016-12-24.
Heylens G, De Cuypere G, Zucker KJ, Schelfaut C, Elaut E, Vanden Bossche H, De Baere E, T'Sjoen G (2012-03). „Gender identity disorder in twins: a review of the case report literature [Dvyniai su lyties tapatybės sutrikimu: atvejų literatūros apžvalga]“. The Journal of Sexual Medicine 9 (3): 751–7. PMID 22146048. doi:10.1111/j.1743-6109.2011.02567.x. „Iš 23 monozigotinių moteriškos ir vyriškos lyties dvynių, rasti 9 (39,1 %) atvejai, kuomet abiem buvo būdingas lyties tapatybės sutrikimas; palyginus, nė vieniems iš 21 tos pačios lyties dizigotinių moteriškos ir vyriškos lyties dvynių nepasireiškė lyties tapatybės sutrikimas, kas yra statistiškai reikšmingas skirtumas (P = 0,005)... Šie duomenys byloja apie genetinių faktorių lyties tapatybės sutrikimo vystymesi vaidmenį.“
Diamond, Milton (2013). „Transsexuality Among Twins: Identity Concordance, Transition, Rearing, and Orientation [Transeksualumas dvynių atveju: tapatybės harmoningumas, lyties keitimas, auklėjimas ir orientacija]“. International Journal of Transgenderism 14 (1): 24–38. doi:10.1080/15532739.2013.750222. „Sugretinus dabartinius duomenis su tais, kurie paskelbti senesnėse publikacijose, 20 % visų vyriškos ir moteriškos lyties dvynių porų pasižymėjo transeksualia tapatybe... Atsakymai, gauti iš dvynių šeimos narių apie jų auklėjimą, taip pat apie vaikystės bei paauglystės patirtis, rodo, jog jų tapatybės formavimuisi labiau įtaką darė genetika, o ne auklėjimas.“
Coleman E (2011). „Standards of Care for the Health of Transsexual, Transgender, and Gender-Nonconforming People, Version 7“ (PDF). International Journal of Transgenderism (Routledge Taylor & Francis Group) 13 (4): 165–232. doi:10.1080/15532739.2011.700873. Suarchyvuotas originalas (PDF) August 2, 2014. Nuoroda tikrinta August 30, 2014.
Bryant, Karl (2018). "Gender Dysphoria". Encyclopædia Britannica Online. https://www.britannica.com/science/gender-dysphoria. Prieigos data August 16, 2018.
Ford, Zack. „APA Revises Manual: Being Transgender is No Longer a Mental Disorder“. . Suarchyvuotas originalas February 2, 2013. Nuoroda tikrinta April 7, 2013.
Zucker, Kenneth J.; Lawrence, Anne A.; Kreukels, Baudewijntje P.C. (2016). „Gender Dysphoria in Adults [Lyties disforija suaugusiųjų atveju]“. Annual Review of Clinical Psychology 12: 217–247. PMID 26788901. doi:10.1146/annurev-clinpsy-021815-093034. „[DSM-5 vadove] buvo suformuluotas rekonceptualizavimas, kuriame „tapatybė“ savaime nebuvo laikoma psichikos sutrikimo požymiu. Atvirkščiai, pagrindinis diagnozės bruožas buvo neatitikimas tarp jaučiamos lyties ir priskirtos lyties / lyties (dažniausiai gimimo metu), sukeliantis kančią ir (arba) sutrikimus, kas buvo laikytina esminiu diagnozės požymiu].“
Lev, Arlene Istar (2013). „Gender Dysphoria: Two Steps Forward, One Step Back“. Clinical Social Work Journal 41 (3): 288–296. doi:10.1007/s10615-013-0447-0. „[Despite some misgivings], I think that the change in nomenclature from the DSM-IV to the DSM-5 is a step forward, that is, removing the concept of gender as the site of the disorder and placing the focus on issues of distress and dysphoria.“
Guillamon A, Junque C, Gómez-Gil E (2016-10). „A Review of the Status of Brain Structure Research in Transsexualism [Smegenų struktūros būklės transeksualumo atvejais tyrimo apžvalga]“. Archives of Sexual Behavior 45 (7): 1615–48. PMC 4987404. PMID 27255307. doi:10.1007/s10508-016-0768-5.
Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders [Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovas] (Fifth ed.). Arlington, VA: American Psychiatric Publishing. 2013. pp. 451–460. ISBN .
Davidson, Michelle R. (2012). A Nurse's Guide to Women's Mental Health. Springer Publishing Company. p. 114. ISBN .
Diemer EW, Grant JD, Munn-Chernoff MA, Patterson DA, Duncan AE (August 2015). „Gender Identity, Sexual Orientation, and Eating-Related Pathology in a National Sample of College Students“. The Journal of Adolescent Health. 57 (2): 144–9. doi:10.1016/j.jadohealth.2015.03.003. PMC 4545276. PMID 25937471.
Harmon, A., & Oberleitner, M. G. (2016). Gender dysphoria [Lyties disforija]. In Gale (Ed.), Gale encyclopedia of children's health: Infancy through adolescence (3rd ed.). Farmington, MI: Gale.
Diemer EW, Grant JD, Munn-Chernoff MA, Patterson DA, Duncan AE (August 2015). „Gender Identity, Sexual Orientation, and Eating-Related Pathology in a National Sample of College Students [Lyties tapatybė, seksualinė orientacija ir valgymo sutrikimų patologija tarp nacionaliniu mastu atrinktų koledžo studentų]“. The Journal of Adolescent Health 57 (2): 144–9. PMC 4545276. PMID 25937471. doi:10.1016/j.jadohealth.2015.03.003.
American Psychiatry Association (2013). Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders (DSM-5) (5th ed.). Washington, DC and London: American Psychiatric Publishing. pp. 451–460. .

[1] Russo J, Coker JK, King JH (2017). DSM-5® and Family Systems. Springer Publishing Company. p. 352. ISBN . Suarchyvuotas originalas 2021-04-19. Nuoroda tikrinta 2020-12-03. „Asmenys, atitinkantys lyties disforijos kriterijus, dažniausiai save laiko translyčiais. „Translytis“ gali būti naudojamas kaip visaapimantis terminas, įtraukiantis platų žmonių, kurių lyties tapatybė skiriasi nuo numatytosios, spektrą. (APA, 2013).“

[2] Ranna Parekh. „What Is Gender Dysphoria? [Kas yra lyties disforija?]“. American Psychiatric Publishing. Suarchyvuotas originalas 2020-01-14. Nuoroda tikrinta 2018-11-20.

[3] World Professional Association for Transgender Health (WPATH), Standards of Care for the Health of Transsexual, Transgender, and Gender Nonconforming People [Pasaulinė profesionali translyčių sveikatos asociacija, Sveikatos apsaugos standartai transeksualams, translyčiams ir su konkrečia lytimi nesitapatinantiems asmenims] 2015-08-14 iš Wayback Machine projekto., ver. 7 (2011), 5 („tik kai kurie su konkrečia lytimi nesitapatinantys asmenys tam tikrame gyvenimo tarpsnyje patiria lyties disforiją“.)

[4] „Gender Dysphoria [Lyties disforija]“ (PDF). American Psychiatric Publishing. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2016-12-29. Nuoroda tikrinta 2016-12-24.

[5] Heylens G, De Cuypere G, Zucker KJ, Schelfaut C, Elaut E, Vanden Bossche H, De Baere E, T'Sjoen G (2012-03). „Gender identity disorder in twins: a review of the case report literature [Dvyniai su lyties tapatybės sutrikimu: atvejų literatūros apžvalga]“. The Journal of Sexual Medicine 9 (3): 751–7. PMID 22146048. doi:10.1111/j.1743-6109.2011.02567.x. „Iš 23 monozigotinių moteriškos ir vyriškos lyties dvynių, rasti 9 (39,1 %) atvejai, kuomet abiem buvo būdingas lyties tapatybės sutrikimas; palyginus, nė vieniems iš 21 tos pačios lyties dizigotinių moteriškos ir vyriškos lyties dvynių nepasireiškė lyties tapatybės sutrikimas, kas yra statistiškai reikšmingas skirtumas (P = 0,005)... Šie duomenys byloja apie genetinių faktorių lyties tapatybės sutrikimo vystymesi vaidmenį.“

[6] Diamond, Milton (2013). „Transsexuality Among Twins: Identity Concordance, Transition, Rearing, and Orientation [Transeksualumas dvynių atveju: tapatybės harmoningumas, lyties keitimas, auklėjimas ir orientacija]“. International Journal of Transgenderism 14 (1): 24–38. doi:10.1080/15532739.2013.750222. „Sugretinus dabartinius duomenis su tais, kurie paskelbti senesnėse publikacijose, 20 % visų vyriškos ir moteriškos lyties dvynių porų pasižymėjo transeksualia tapatybe... Atsakymai, gauti iš dvynių šeimos narių apie jų auklėjimą, taip pat apie vaikystės bei paauglystės patirtis, rodo, jog jų tapatybės formavimuisi labiau įtaką darė genetika, o ne auklėjimas.“

[7] Coleman E (2011). „Standards of Care for the Health of Transsexual, Transgender, and Gender-Nonconforming People, Version 7“ (PDF). International Journal of Transgenderism (Routledge Taylor & Francis Group) 13 (4): 165–232. doi:10.1080/15532739.2011.700873. Suarchyvuotas originalas (PDF) August 2, 2014. Nuoroda tikrinta August 30, 2014.

[8] Bryant, Karl (2018). "Gender Dysphoria". Encyclopædia Britannica Online. https://www.britannica.com/science/gender-dysphoria. Prieigos data August 16, 2018.

[9] Ford, Zack. „APA Revises Manual: Being Transgender is No Longer a Mental Disorder“. . Suarchyvuotas originalas February 2, 2013. Nuoroda tikrinta April 7, 2013.

[10] Zucker, Kenneth J.; Lawrence, Anne A.; Kreukels, Baudewijntje P.C. (2016). „Gender Dysphoria in Adults [Lyties disforija suaugusiųjų atveju]“. Annual Review of Clinical Psychology 12: 217–247. PMID 26788901. doi:10.1146/annurev-clinpsy-021815-093034. „[DSM-5 vadove] buvo suformuluotas rekonceptualizavimas, kuriame „tapatybė“ savaime nebuvo laikoma psichikos sutrikimo požymiu. Atvirkščiai, pagrindinis diagnozės bruožas buvo neatitikimas tarp jaučiamos lyties ir priskirtos lyties / lyties (dažniausiai gimimo metu), sukeliantis kančią ir (arba) sutrikimus, kas buvo laikytina esminiu diagnozės požymiu].“

[11] Lev, Arlene Istar (2013). „Gender Dysphoria: Two Steps Forward, One Step Back“. Clinical Social Work Journal 41 (3): 288–296. doi:10.1007/s10615-013-0447-0. „[Despite some misgivings], I think that the change in nomenclature from the DSM-IV to the DSM-5 is a step forward, that is, removing the concept of gender as the site of the disorder and placing the focus on issues of distress and dysphoria.“

[:0-12] Guillamon A, Junque C, Gómez-Gil E (2016-10). „A Review of the Status of Brain Structure Research in Transsexualism [Smegenų struktūros būklės transeksualumo atvejais tyrimo apžvalga]“. Archives of Sexual Behavior 45 (7): 1615–48. PMC 4987404. PMID 27255307. doi:10.1007/s10508-016-0768-5.

[13] Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders [Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovas] (Fifth ed.). Arlington, VA: American Psychiatric Publishing. 2013. pp. 451–460. ISBN .

[14] Davidson, Michelle R. (2012). A Nurse's Guide to Women's Mental Health. Springer Publishing Company. p. 114. ISBN .

[15] Diemer EW, Grant JD, Munn-Chernoff MA, Patterson DA, Duncan AE (August 2015). „Gender Identity, Sexual Orientation, and Eating-Related Pathology in a National Sample of College Students“. The Journal of Adolescent Health. 57 (2): 144–9. doi:10.1016/j.jadohealth.2015.03.003. PMC 4545276. PMID 25937471.

[16] Harmon, A., & Oberleitner, M. G. (2016). Gender dysphoria [Lyties disforija]. In Gale (Ed.), Gale encyclopedia of children's health: Infancy through adolescence (3rd ed.). Farmington, MI: Gale.

[17] Diemer EW, Grant JD, Munn-Chernoff MA, Patterson DA, Duncan AE (August 2015). „Gender Identity, Sexual Orientation, and Eating-Related Pathology in a National Sample of College Students [Lyties tapatybė, seksualinė orientacija ir valgymo sutrikimų patologija tarp nacionaliniu mastu atrinktų koledžo studentų]“. The Journal of Adolescent Health 57 (2): 144–9. PMC 4545276. PMID 25937471. doi:10.1016/j.jadohealth.2015.03.003.

[:1-18] American Psychiatry Association (2013). Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders (DSM-5) (5th ed.). Washington, DC and London: American Psychiatric Publishing. pp. 451–460. .