Socialinė lytis

Šis straipsnis apie socialinę lyties sampratą. Apie biologinę lyties sampratą skaitykite straipsnyje lytis.

Socialinė lytis (angl. gender) – asmens savybių, lemiančių vyrišką ir moterišką savivoką, visuma. Egzistuoja du pagrindiniai požiūriai į socialinę lytį: pagal dvinarės lyties (angl. binary) teoriją, jų yra tik dvi, tuo tarpu pagal nedvinarės lyties (angl. non-binary) teoriją kiekvieno asmens lyties tapatybė egzistuoja tariamame vyriškumo–moteriškumo spektre. Požiūris, visai atmetantis socialinės lyties sampratą ir pripažįstantis vien biologinę lytį, vadinamas lytiniu esencializmu. Nors daugumoje pasaulio visuomenių tradiciškai priimtas dualistinis lyties vertinimas, kai kuriose Pietų Azijos kultūrose nuo senovės gyvuoja ir trečiosios lyties samprata, taikoma hidžams – interlyčiams, translyčiams bei eunuchams.

Sukryžminti lyčių simboliai. Raudonasis (kairėje) simbolizuoja moterį Venerą, o mėlynasis (dešinėje) – vyrą Marsą.

1945 m. Medison Bentli (Madison Bentley) socialinę lytį apibrėžė kaip „socializuotą biologinės lyties aversą“, tuo tarpu 1949 m. Simon Debuvua (Simone de Beauvoir) knygoje „Antroji lytis“ šis terminas buvo laikomas biologinės lyties nuo socialinės lyties atskyrimo feminizmo teorijoje pradžia.Seksologas Džonas Manis (John Money) dažnai laikomas pirmuoju, kuris 1955 m. įvedė terminologinį skirtumą tarp biologinės lyties ir lyties vaidmens, kuris pagal tuometinį apibrėžimą, apėmė tiek lyties vaidmens, tiek socialinės lyties dabartines sąvokas. Manio socialinės lyties suformuluota samprata išpopuliarėjo XX a. 8 deš., kuomet feminizmo teorija pradėjo propaguoti šio termino vartojimą. Dauguma šiuolaikinių socialinių mokslų mokslininkų ir biologų, taip pat teisinių sistemų, vyriausybinių institucijų bei tarpvyriausybinių agentūrų, tokių kaip PSO, pripažįsta, jog socialinė lytis nuo biologinės lyties skiriasi.

Socialiniai mokslai turi lyčių studijoms skirtą šaką. Kiti mokslai, tokie, kaip seksologija ir neurologija, taip pat domisi šia tema. Socialiniai mokslai kartais socialinę lytį traktuoja kaip socialinį konstruktą, tuo tarpu gamtos mokslai labiau aiškinasi, ar biologiniai moterų ir vyrų skirtumai turi įtakos žmogaus lyties raidai. Abi mokslų grupės prisideda nagrinėdamos, kiek biologiniai skirtumai nulemia lyties tapatybės formavimąsi bei lytinį elgesį. Kai kurioje anglų literatūroje taip pat yra trichotomija tarp biologinės lyties, psichologinės lyties ir socialinio lyties vaidmens. Ši sistema pirmą kartą pasirodė 1978 m. feministiniame darbe apie transseksualumą.

Lyties tapatybė ir vaidmenys

Rosita Riverter – Antrojo pasaulinio karo laikų simbolis Jungtinėse Valstijose, pažymintis ryškius socialinius pokyčius visuomenėje, kuomet moterims buvo leista dirbti „nemoteriškus“ darbus karo pramonėje.

Sociologai socialinę lytį paprastai vertina kaip socialinį konstruktą, o įvairūs tyrinėtojai, tarp jų ir daugelis feminisčių, mano, kad biologinė lytis tėra biologijos mokslui rūpimas klausimas, nesusijęs su socialiniais ar kultūriniais vertinimais. Pavyzdžiui, seksologas Džonas Manis siūlo atskirti biologinę lytį ir lyties vaidmenį. Be to, sociologijos ir socialinės politikos profesorė Ana Oukli (Ann Oakley) tvirtina, jog „reikia pripažinti lyties pastovumą, bet taip pat ir lyties kintamumą“. Tuo tarpu Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad „biologinė lytis“ reiškia biologines ir fiziologines savybes, kurios apibrėžia vyrus ir moteris“, o „socialinė lytis“ reiškia socialiai sukonstruotus vaidmenis, elgesį, veiklą ir požymius, kuriuos atitinkama visuomenė laiko deramais vyrams bei moterims“. Taigi, biologinė lytis vertinama kaip kategorija, nagrinėjama biologijoje (gamtos moksluose), o socialinė lytis – humanitariniuose ir socialiniuose moksluose. Feministė biologė Linda Berka (Lynda Birke) teigia, kad „biologija nėra laikoma tuo, kas gali kisti“. Todėl teigiama, kad biologinė lytis yra tai, kas nekinta, o socialinė lytis gali keistis pagal socialinę struktūrą.

Tačiau yra ir akademikų, manančių, jog biologinė lytis taip pat yra socialinis konstruktas. Pavyzdžiui, lyčių teoretikė Judita Batler (Judith Butler) teigia, kad „galbūt šis konstruktas, vadinamas „biologine lytimi“, yra toks pat kultūriškai sukonstruotas kaip ir socialinė lytis; išties, galbūt ji visuomet ir tebuvo socialinė lytis, o skirtumas tarp biologinės lyties ir socialinės lyties yra toks, jog jo nėra“.

Pasak jos:

„Tokiu atveju nebūtų prasmės socialinę lytį apibrėžti kaip kultūrinę biologinės lyties interpretaciją, jei pastaroji pati savaime yra į socialinę lytį orientuota kategorija. Socialinė lytis neturėtų būti suvokiama tik kaip kultūrinis prasmės užrašas, pagrįstas tam tikra biologine lytimi (juridinė samprata); socialinė lytis taip pat turi nurodyti patį gamybos aparatą, kuriuo nustatomos pačios biologinės lytys. <...> Šią biologinės lyties, kaip išankstinio diskursyvo, gamybą reikėtų suprasti kaip kultūros konstravimo aparato, įvardinto socialine lytimi, poveikį.“

Tuo tarpu istorijos ir moterų studijų profesorė Linda Nikolson (Linda Nicholson) teigia, kad žmonių kūnų, kaip lytiškai dimorfinių, supratimas istoriškai pripažintas nebuvo. Ji teigia, kad vyrų ir moterų lytiniai organai Vakarų visuomenėje buvo laikomi vienodais iki XVIII a. Anuomet moterų lytiniai organai buvo laikomi nepilnais vyrų lytiniais organais, o skirtumas tarp jų buvo pateikiamas kaip laipsniškumo klausimas – buvo manoma, kad asmens biologinės lyties raida yra tam tikrame spektre. Vis dėlto tokie mokslininkai kaip Helen King (Helen King), Džo Kedenas (Joan Cadden) bei Maiklas Stolbergas (Michael Stolberg) kritikavo tokią istorijos interpretaciją. Kedenas pažymi, kad „vienos lyties“ modelis buvo ginčijamas net senovės ir viduramžių medicinoje, o Stolbergas nurodo, kad jau XVI a. medicina pradėjo judėti dviejų lyčių modelio link.

Šaltiniai

1. Udry, J. Richard (November 1994). „The Nature of Gender“. Demography. 31 (4): 561–573. doi:10.2307/2061790. JSTOR 2061790. PMID 7890091. S2CID 38476067.
2. Haig, David (April 2004). (PDF). Archives of Sexual Behavior. 33 (2): 87–96.  10.1.1.359.9143. doi:10.1023/B:ASEB.0000014323.56281.0d. PMID 15146141. S2CID 7005542. Suarchyvuotas originalas (PDF) 15 June 2012.
3. . World Health Organization. Suarchyvuotas originalas 30 January 2017. Nuoroda tikrinta 26 November 2015.
4. Heyman, G. D.; Giles, J. W. (2006). „Gender and Psychological Essentialism“. Enfance; Psychologie, Pedagogie, Neuropsychiatrie, Sociologie. 58 (3): 293–310. doi:10.3917/enf.583.0293. PMC 3082140. PMID 21528097.
5. „Declaration“. 2010.  10.1.1.871.3140. {{}}: Citatai journal privalomas |journal= ()
6. Sigelman, Carol K.; Rider, Elizabeth A. (14 March 2017). Life-Span Human Development (anglų). Cengage Learning. p. 385. ISBN . iš originalo 4 August 2021. Nuoroda tikrinta 4 August 2021.
7. Maddux, James E.; Winstead, Barbara A. (11 July 2019). Psychopathology: Foundations for a Contemporary Understanding (anglų). Routledge. ISBN . iš originalo 4 August 2021. Nuoroda tikrinta 4 August 2021.
8. Kevin L. Nadal, The SAGE Encyclopedia of Psychology and Gender (2017, ISBN ), page 401: "Most cultures currently construct their societies based on the understanding of gender binary—the two gender categorizations (male and female). Such societies divide their population based on biological sex assigned to individuals at birth to begin the process of gender socialization."
9. Bentley, Madison (April 1945). „Sanity and Hazard in Childhood“. The American Journal of Psychology. 58 (2): 212–246. doi:10.2307/1417846. ISSN 0002-9556. JSTOR 1417846. Nuoroda tikrinta 17 August 2021.
10. Horley, James; Clarke, Jan (2016-07-11). Experience, Meaning, and Identity in Sexuality: A Psychosocial Theory of Sexual Stability and Change (anglų). Springer. p. 24. ISBN . iš originalo 17 August 2021. Nuoroda tikrinta 17 August 2021.
11. Witt, Charlotte E. (2011). Feminist metaphysics: explorations in the ontology of sex, gender and identity. Springer. p. 48. ISBN . OCLC 780208834. iš originalo 17 February 2022. Nuoroda tikrinta 6 September 2021.
12. Butler, Judith, "Sex and Gender in Simone de Beauvoir's Second Sex" in Yale French Studies, No. 72 (1986), pp. 35–49.
13. MONEY J. Hermaphroditism, gender and precocity in hyperadrenocorticism: psychologic findings. Bull Johns Hopkins Hosp. 1955 Jun;96(6):253-64. PMID 14378807.
14. Downing, Lisa (19 December 2014). Fuckology: critical essays on John Money's diagnostic concepts. p. 21. ISBN . OCLC 902609808. iš originalo 17 February 2022. Nuoroda tikrinta 5 September 2021.
15. Kimmel, Michael S. (2017). The gendered society (Sixth leid.). New York. p. 3. ISBN . OCLC 949553050.{{}}: CS1 priežiūra: location missing publisher ()
16. . Social Science Dictionary. Suarchyvuotas originalas 2 February 2011. Nuoroda tikrinta 20 March 2015.
17. Lindsey, Linda L. (2010). (PDF). Gender Roles: A Sociological Perspective. Pearson. ISBN . Suarchyvuotas originalas (PDF) 5 April 2015.
18. Paludi, Michele Antoinette (2008). The Psychology of Women at Work: Challenges and Solutions for Our Female Workforce (anglų). ABC-CLIO. p. 153. ISBN . iš originalo 20 October 2021. Nuoroda tikrinta 30 August 2021.
19. O'Halloran, Kerry (2020). Sexual orientation, gender identity and international human rights law: common law perspectives. London. pp. 22–28, 328–329. ISBN . OCLC 1110674742.{{}}: CS1 priežiūra: location missing publisher ()
20. „Gender: definitions“. www.euro.who.int (anglų). iš originalo 25 September 2021. Nuoroda tikrinta 2021-08-22.
21. Haig, David (April 2004). (PDF). Archives of Sexual Behavior. 33 (2): 87–96.  10.1.1.359.9143. doi:10.1023/B:ASEB.0000014323.56281.0d. PMID 15146141. S2CID 7005542. Suarchyvuotas originalas (PDF) 15 June 2012.
22. Yudkin, M. (1978). „Transsexualism and women: A critical perspective“. Feminist Studies. 4 (3): 97–106. doi:10.2307/3177542. JSTOR 3177542.
23. Money, J (1955). „Hermaphroditism, gender and precocity in hyperadrenocorticism: Psychologic findings“. Bulletin of the Johns Hopkins Hospital. 96 (6): 253–264. PMID 14378807.
24. Oakley, Ann (1972). Sex, Gender and Society. London: Temple Smith. p. 16 ISBN .
25. World Health Organization (2002). "". Nuoroda tikrinta 15 November 2012.
26. Birke, Lynda (2001). "In Pursuit of Difference: Scientific Studies of Women and Men," Muriel Lederman and Ingrid Bartsch eds., The Gender and Science Reader, New York: Routledge. p. 320.
27. Butler (1990) p. 7.
28. Butler (1990) p. 10.
29. Nicholson, Linda (1994). ""Interpreting Gender". Signs". Journal of Women in Culture and Society. 20 (1): 79–105. doi:10.1086/494955. JSTOR 3174928. S2CID 225085688.
30. Helen King. 2013. The One-Sex Body on Trial: The Classical and Early Modern Evidence. Farnham: Ashgate. 978-1-4094-6335-1
31. Joan Cadden. 1993. Meanings of Sex Difference in the Middle Ages: Medicine, Science, and Culture. Cambridge University Press.
32. Michael Stolberg. 2003. "A Woman Down to her Bones. The Anatomy of Sexual Difference in the Sixteenth and Early Seventeenth Centuries." Isis, 94: 274-299.